Koncernui „Gazprom“ - Lietuvos ieškinys dėl 5 mlrd. litų permokos už dujas (dar papildyta)

Apie inicijuojamą ginčą Vyriausybės posėdžio patvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir premjeras Andrius Kubilius.

„Matome, kad sąžiningos kainos principas matomai nebuvo išlaikytas, ir dėl to Lietuva kreipėsi į arbitražą ir ieškiniu prašo padengti nuostolius, sukurtus vartotojams, kurie, mūsų skaičiavimais, sudaro iki 5 mlrd. litų. Mūsų apskaičiavimai yra kainų skirtumas tarp tos kainos, kuri yra mokama nuo 2004 metų už pirktas dujas, ir kainos, kuri būtų mokama už dujas pagal pirminę formulę, įvedant pataisymą, įvedant tą brangimą, kuris būtų susidaręs, augant kitų palyginamų energetinių resursų kainos augimą, pavyzdžiui, biokuro“, - žurnalistams sakė A. Sekmokas.

„Ieškinio turinys yra trečiojo energetikos paketo kontekste, siekiant, kad arbitražas nustatytų nuostolių atlyginimą vartotojams, susidariusią dėl formulės keitimo“, - pridūrė energetikos ministras.

A. Sekmokas sakė, kad nuostolių atlyginimas būtų derybų su „Gazprom“ objektas.

„Tai yra derybinis kontekstas su „Gazprom“. Mes matome pavyzdžius kitų valstybių. Konkrečiai yra susitarimas „Gazprom“, kai ieškovas atsiėme savo arbitražinį ieškinį ir buvo susitarta dėl palankesnės dujų kainos atbuliniu laikotarpiu“, - sakė A. Sekmokas, atsakydamas į klausimą, ar Lietuva prašo atlyginti konkrečius nuostolius dėl patirtos žalos.

„Gazprom“ ir Vokietijos kompanija E.ON šių metų vasarą pasirašė sutartį dėl ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų koregavimo atgaline data. Be to, kompanijos nusprendė nutraukti bylos nagrinėjimą arbitraže.

Anot Lietuvos energetikos ministro, ginčas su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže gali trukti iki dvejų metų.

Energetikos ministerijos teigimu, pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų „Lietuvos dujų“ akcijų privatizavimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp „Lietuvos dujų ir „Gazprom“.

„Laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina ženkliai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas“, - teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Pasak jo, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.

Vyriausybei atstovaujantys teisininkai teigia, kad ieškinys Stokholmo arbitražui bus pateiktas artimiausiu metu. Manoma, kad jis bus nagrinėjamas mažiausiai metus, o gal ir ilgiau, nes reikės apklausti nemažai liudytojų bei ekspertų.

5 mlrd. litų Lietuva reikalauja už brangesnes dujas, kurias pagal ilgalaikes sutartis pirko „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ valdoma bendrovė „Lietuvos dujos“.

Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje - be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams. Komisijai Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžiavimo, nustatant dujų kainą, apskundė Lietuvos Vyriausybė.

Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji ši Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.

„Gazprom“ Stokholmo arbitraže šių metų liepą nepavyko pasiekti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų įpareigota atsisakyti jos inicijuoto „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo, tačiau ginčai dėl gamtinių dujų tiekimo ir tranzito sąlygų bei kitų „ Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ komercinių santykių, kurios reguliuoja akcininkų sutartis, turi būti sprendžiami ne Lietuvos teismuose, o arbitraže.

„Todėl šie reikalavimai šiandien yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže“, - rašoma Energetikos ministerijos pranešime.

Lietuvos teismas, daugiau nei metus nagrinėjęs Energetikos ministerijos ir bendrovės „Lietuvos dujos“ ginčą, rugsėjo pradžioje nutarė pradėti bendrovės veiklos tyrimą. Bendrovė šį sprendimą apskundė. 

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, jog Vokietijos ir Lenkijos kompanijoms, kurios kreipėsi į Stokholmo arbitražą, pavyko susitarti su „Gazprom“ dėl kainų koregavimo atgaline data.

 „Šiuo požiūriu Lietuva eina tuo keliu, kuriuo ėjo ir kitos kompanijos”, – trečiadienį sake premjeras. “Labai svarbu yra tai, kad, Europos Komisija jau oficialiai pradėjo tyrimą dėl galimai nesąžiningos „Gazprom“ kainų politikos Centrinėje ir Rytų Europoje. Ir apie tai tiesiogiai su „Gazprom“ vadovybe esame kalbėję ne vieną kartą, taip pat ir šiuose rūmuose. Aiškiais argumentais stengėmės juos įtikinti, kad „Gazprom“ galėtų kainas koreguoti nelaukiant tokių arbitražinių veiksmų, bet to nesulaukėme“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.