Diskusijos prasidėjo sesijoje, kurioje dalyvavo 10 valstybių
eksprezidentai. Politikams tenka tiesioginė atsakomybė už viską,
kas vyksta pasaulyje - toks buvo dalyvių kalbų leitmotyvas.
Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė,
kad politikai „turi prisiimti atsakomybę už naujus humanitarinius
aspektus, diegti juos į visuomenės gyvenimą per švietimą, mokslą,
kultūrą, žiniasklaidą”. „Mes negalime nepaisyti tos atsakomybės,
kurią mums uždeda laikas”, - pareiškė jis.
Anot V. Adamkaus, naujų
humanistinių idėjų propagavimas tampa gyvybine būtinybe
dabartiniame pasaulyje, kai finansų ir ekonomikos krizė komplikuoja
lokalius ir globalius konfliktus.
Buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis
atkreipė dėmesį į humanitarines problemas, susijusias su aplinka.
„Pasaulio gyventojų skaičius per aštuonerius metus padidėja 1
milijardu žmonių. Jeigu mes nesiliausime piktnaudžiavę gyvybiškai
svarbiomis sistemomis, žmonijos laukia katastrofa”, - įspėjo jis.
A. Riuitelio manymu, vienas svarbiausių dabarties iššūkių yra
pusiausvyros tarp žmogaus ir Žemės ekologi nės sistemos
atkūrimas.
Kroatijos eksprezidentas Stipė Mesičius įsitikinęs, jog
nepaprastai svarbu suvokti pasaulio įvairovę ir formuoti lygybės
kultūrą. Jis taip pat pažymėjo, kad tam tikros jėgos pasaulyje
piktnaudžiauja humanitariškumo sąvoka. „Vis dažniau mėginama
prisidengus humanitarine veikla sunaikinti skirtumus”, - sakė jis.
Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga kalbėjo apie
piktnaudžiavimą žodžio laisve, konkrečiai - apie žmonių religinių
jausmų įžeidinėjimą. „Jeigu mes kriminalizuosime žodžius, tai labai
greitai nusirisime prie cenzūros. Bet atsakomybė už tai, kas
pasakyta ir parašyta, yra būtina. Tarp atsakomybės ir žodžio
laisvės turi būti glaudus ryšys”, - pabrėžė ji.
Penktadienį forumas tęs darbą apskritųjų stalų posėdžiais. Jų
temos bus tokios: „Humanitariniai ekonominių plėtros modelių
aspektai”, „Konvergencijos technologijos ir ateities kontūrai”,
„Šiuolaikinė žiniasklaida ir nauji iššūkiai”, „Tradicinė vertybių
sistema postmodernistinėje kultūroje”, „Nauji metodologiniai
požiūriai į globalizacijos procesus XXI amžiuje” ir kt.