Pabendravus su politikais susidarė įspūdis, kad Visagino atominės elektrinės projektas gali pakibti ant plauko. Penkios iš septynių populiariausių partijų išreiškė abejones arba nepritarimą šiam projektui teigdamos, kad kol kas trūksta duomenų ar techninių galimybių.
Nors spalio 14 dieną tautos bus klausiama, ar verta statyti atominę elektrinę, didžioji dalis partijų jau yra šiuo klausimu apsisprendusios. Taip pat galima tikėtis biokuro renesanso - visi kalbinti partijų atstovai tikina, kad brangias užsienio dujas keis pigesniu vietiniu kuru.
Socialdemokratų partija (pirmininkas Algirdas Butkevičius): „Viską spręs ES pinigai“
Beveik visoms energetinėms problemoms partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius ieškotų Europos Sąjungos (ES) pinigų. Eurai būtų panaudoti ir brangaus suskystintų dujų terminalo statybai apmokėti, ir šilumos ūkio renovacijai. Tačiau daug imantys nenori atgal duoti tiek pat - į ES skatinamą atsinaujinančių šaltinių naudojimą socialdemokratai žiūri atsargiai.
• Atominė elektrinė. Prieštarautų projektui, jei nebūtų pasirašytos sutartys su Latvija ir Estija.
• Suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Pritaria projektui, tačiau pageidauja didesnio aiškumo dėl projekto kainos.
„Statant kiekvieną objektą reikia žinoti, kokia jo vertė, kad nebūtų taip, jog pastačius niekas tų dujų nepirks. Taip pat mes norėtume, kad jis taptų regioniniu ir gautų finansavimą iš ES“, - portalui lrytas.lt sakė A. Butkevičius.
• Šildymo kainų mažinimas. „Gyvenamųjų namų renovacija ir šilumos ūkio perėjimas prie didesnio kiekio biokuro. Taip pat ūkio pertvarkymas, renovacija, iš ES pinigų. Ir kad ta renovacija nebūtų iš gyventojų pinigų“,- pabrėžė socialdemokratų lyderis.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Prioritetas – biokuras, o kiti atsinaujinantys šaltiniai labai brangūs, todėl jų plėtros pernelyg skatinti neverta.
Darbo partija (pirmininkas Viktoras Uspaskichas): „Reikia nesupykdyti „Gazprom“
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas vienintelis iš kalbintų partijų lyderių pastebėjo, kad siekdami vis didesnės energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų galime pakenkti patys sau. Anot jo, „Gazprom“ gali nustoti tiekti dujas, jei to daryti neapsimokės, ir Lietuva gali likti prie sudužusios geldos - dujos tik pabrangs, o ne atpigs. Be to, darbo partija yra itin skeptiška atsinaujinančių energetikos šaltinių atžvilgiu.
• Atominė elektrinė. „Dar tik turės vykti atominės projektavimo darbai. Prieš pradedant statybos darbus reikia sukurti bendrą įmonę, iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Japonijos, kuri apmokėtų projektavimo darbus. Kai bus tie darbai baigti ir bus aiški kaina, ir jos techninis integravimas į elektros tinklą, tuomet bus galima priimti sprendimą. Mes ne prieš atominę energetiką, tik noriu, kad ji būtų konkurencinga“,- sakė V. Uspaskichas.
• SGD terminalas. Tęsti šį projektą, tačiau taip, kad nebūtų papildomų išlaidų gyventojams.
„Jei mes pradėsime didžiąją dalį dujų tiekti per terminalą, reikia mąstyti, ar „Gazprom“ sutiks su tokiomis sąlygomis, ar jiems bus naudinga aptarnauti visus tuos skirstomuosius tinklus. Jei atsijungs „Gazprom“, tai vėl liksim be alternatyvos. Reikia susitarti, kad ir jiems, ir mums naudinga būtų, ir žiūrėti, kad alternatyvus šaltinis nebūtų brangesnis už jau esantį“, - svarstė V. Uspaskichas.
• Šildymo kainų mažinimas. Reikia neleisti šilumos ūkio įmonėms remonto darbų įskaičiuoti į šildymo sąskaitas.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Jų Lietuvai reikia tik tiek, kiek numatyta pagal ES direktyvą, o jei būtų įmanoma susitarti – dar mažiau.
Liberalų sąjūdis (pirmininkas Eligijus Masiulis): „Kuo daugiau privataus kapitalo“
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis yra įsitikinęs, kad nemažą dalį valstybinių projektų būtų galima atverti privačiam kapitalui. Tikimasi, kad verslas problemas spręstų aktyviau nei valstybinės įmonės. Viena iš kontroversiškiausių minčių - leisti statybų bendrovėms griauti senus namus ir vietoje jų statyti naujus. Dalyje naujo namo butų apsigyventų nugriautojo gyventojai, o kiti butai būtų pardavinėjami.
• Atominė elektrinė. Pasisako už, jei dalyvauja regioniniai partneriai (Estija, Latvija). Pasiūlymas – platinti akcijas, kurių galėtų įsigyti verslas, taip investuodamas į atominės jėgainės statybas. • SGD terminalas. „Palaikome projektą. Terminalo atsiradimas yra alternatyva „Gazprom“, vartotojas turėtų išlošti. Vienintelis dalykas, kurio mes norėtume – kad projekte dalyvautų ir privatus kapitalas“, - sakė liberalų lyderis. • Šildymo kainų mažinimas. Siūlo piginti šilumą didinant konkurenciją tarp šilumos tiekėjų bei leidžiant namų bendrijoms pačioms pasirinkti šildymo būdą. Be to, mano, kad verslas galėtų bendradarbiauti renovuojant namus. „Kai namas visiškai nusidėvėjęs, gal kartais geriau jį griauti ir statyti naują pastatą privačioms įmonėms, aišku, suteikiant galimybę ten apsigyventi seniems gyventojams, o naujus butus pardavinėti kitiems žmonėms“, - sakė E. Masiulis. • Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Prioritetas – pasiekti 23 proc. elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių. Tokius skaičius nurodo priimta ES direktyva. Prioritetinio energijos šaltinio nėra, siūloma visus vystyti tolygiai.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ (pirmininkas Rolandas Paksas): „Kodėl visi pamiršo hidroenergiją?“ Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, partijos pirmininko pavaduotojas Almantas Petkus buvo vienas iš nedaugelio pašnekovų, kurie ne tik pritarė atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, bet ir pasiūlė iki šiol negirdėtų sprendimų. Anot pašnekovo, reiktų atkreipti dėmesį į vėjo jėgainių jūroje potencialą, taip pat pamėginti atnaujinti hidroelektrinių veiklą.
• Atominė elektrinė. Tokiam projektui, koks vyksta dabar, nėra pritariama, nes jis „neišbaigtas ir neįtikinantis“. Be to, siūloma, kad atominė jėgainė būtų galingesnė, nes pagal dabartinį projektą jos galios nepakaktų net baziniams elektros energijos poreikiams patenkinti. • SGD terminalas. „Mes už terminalą, tik abejonė, ar jo reikia tokio didelio. Jei mes žiūrime, kad kuo daugiau naudoti atsinaujinančių išteklių, tuomet dujų poreikis turi mažėti. Pagal statistiką šis terminalas gal kiek didokas. Jei jis taptų regioniniu būtų geriau. Tuomet jis galėtų ir ES lėšas gauti“, - sakė A. Petkus. • Šildymo kainų mažinimas. Skatinti perėjimą prie biokuro ir grąžinti šilumos ūkių valdymą į savivaldybių rankas. Renovaciją taip pat perkelti ant valstybės pečių.
„Daugiabučių renovacija neveikia dėl dviejų dalykų: patys gyventojai turi viską susiorganizuoti, o neturėdami pinigų – ir pasiskolinti. Reikia pašalinti tuos du stabdžius – renovacijos turi imtis savivaldybė“, - teigė A. Petkus. • Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Biokuras, vėjo jėgainės jūroje ir hidroenergija
„Labai mažas dėmesys skiriamas pačiai pigiausiai energijai – hidroenergijai. Tik reikia žiūrėti, kad nebūtų pakenkta aplinkai. Dabar yra naujų technologijų, kurios neužtvenkia didelių žemės plotų, taigi hidroenergija galėtų būti labiau išnaudojama.“ Liberalų ir centro sąjunga (pirmininkas Algis Čaplikas): „Ką pastato vieni, sugriauna kiti“ Liberalų ir centro sąjungos požiūris didžiąja dalimi sutampa su Tėvynės sąjungos požiūriu, labiau skiriasi tik vienas dalykas - abejojama atsinaujinančių energetikos šaltinių nauda. Be to, partijos pirmininkas Algis Čaplikas baiminasi, kad dabar esančius projektus sustabdys nauja valdžia, taip dar keleriems metams sustabdydama šalies energetikos ūkio plėtrą.
• Atominė elektrinė. Būtina. Net jei atsisakytų Latvija ir Estija – tuomet reiktų ieškoti kitų partnerių. • SGD terminalas. Pasisako už. „Brangu, kai neturime alternatyvos. Galime tik apgailestauti, kad ką pastatė socialdemokratai, sugriovė konservatoriai, o ką pastatė konservatoriai, sugriaus socialdemokratai. Jau seniai reikėjo pastatyti suskystintų dujų terminalą“, - tvirtino A. Čaplikas. • Šildymo kainų mažinimas. „Reikia sukurti didmiesčiuose šilumos rinką. Pavyzdys yra Klaipėda, kur yra „Klaipėdos energija“, „Geoterma“, keli biokuro tiekėjai, taip pat atliekų deginimas. Antras žingsnis yra gamtinių dujų terminalas. Trečias žingsnis yra atliekų deginimas. Ketvirtas žingsnis yra biokuro deginimas. Penktas žingsnis yra namų renovacija. Galų gale yra valdymo klausimas ir jei savivaldybės nesusitvarko, taigi tuomet viską reikia perduoti į Vyriausybės rankas“,- sakė A. Čaplikas. • Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Žiūri skeptiškai. „Vėjo energija yra neblogas dalykas, tačiau tai vis dar brangiai kainuojanti energija. Ar mes pakankamai turtingi, kad galėtume subsidijuoti šią elektros rūšį? Tai daugiau eksperimentas nei gyvenimo patvirtintas faktas.“
„Drąsos kelias“ (pirmininkas Jonas Varkala) atsižvelgs į tautos valią Partija „Drąsos kelias“ energetikos klausimu yra gana pasyvi - į socialines bėdas daugiausia dėmesio kreipianti partija energetikai skyrė tik kelias eilutes savo trumpojoje priešrinkiminės programos versijoje. Greičiausiai ši partija prisitaikys prie savo partnerių energetikos vizijos, o ir sprendimą dėl atominės jėgainės partija „Drąsos kelias“ palieka rinkėjams.
• Atominė elektrinė. Teigia, kad bus atsižvelgta į referendumo apklausą ir tuomet pagal ją sprendžiama, ar atominė elektrinė reikalinga.
„Daryti stambų elektrinės projektą esant dabartiniam korupcijos lygiui yra savižudybė“, - pesimistiškai į atominės elektrinės galimybę Lietuvoje žiūrėjo partijos narė Irena Malinauskienė, prašiusi pabrėžti, kad tai yra jos asmeninė nuomonė. • SGD terminalas. Nuomonė kol kas neišreikšta. • Šildymo kainų mažinimas. Šildymo kainas mažinti norima visuotine valstybės atliekama renovacija, keičiant kuro rūšį, mažinant šildymo PVM.
„Panašu, kad tie, kurie dar nesugebėjo pabėgti iš Lietuvos, numirs iš šalčio. Mūsų kompensavimo sistema pinigus atiduoda ne mažiausiai pasiturintiems žmonėms, o monopolininkams, kad jie padidintų savo pelnus. Juk tų pinigų žmogus negauna“, - piktinosi I. Malinauskienė. • Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Prioritetas skiriamas biokurui.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (pirmininkas Andrius Kubilius) nori tęsti savo darbus
Kadangi Tėvynės sąjunga šiuo metu yra valdžioje ir 4 metus buvo galima matyti, kaip jie dirba energetikos srityje, pateikiame jų planus, o ne vizijas po rinkimų. Šios partijos planai geriau pagrįsti skaičiais, be to, galima atkreipti dėmesį į itin didelį numatomą biokuro panaudojimą.
• Atominė elektrinė. Iki 2020 metų planuojama pastatyti Visagino atominę elektrinę.
• SGD terminalas. Iki 2014 metų planuojama užbaigti terminalo statybas.
• Šildymo kainų mažinimas. Planuojama tęsti „įstrigusią“ renovaciją, be to, pateiktas Šilumos ūkio įstatymo projektas – tikimasi atskirti bendrovės veiklą ir nuosavybę, didinti valstybės kontrolę.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Prioritetinis energijos šaltinis – biokuras. Tėvynės sąjunga norėtų padidinti biokuro dalį kuro balanse nuo 20 iki 60-70 procentų.
Referendumas neturės įtakos statyboms
Partijų poziciją energetikos klausimais komentavęs politologas Tomas Janeliūnas nebuvo linkęs sureikšminti partijų grasinimų atominei elektrinei.
„Rizika, kad partijos apleis projektą, yra. Tačiau tai, ką partijų lyderiai kalba prieš rinkimus, nebūtinai bus įgyvendinta. Su energetika taip yra, kad kartais skaičiai ir situacija verčia daryti sprendimus, ir „nori-nenori“ pamąstymai tampa ne tokie svarbūs“, - sakė politologas.
„Manau, kad referendumas neturės jokios įtakos atominės elektrinės statyboms. Net jei jis ir įvyks, kuo nelabai tikiu, tai jo rezultatai leis Seimui elgtis bet kaip“, - referendumo nauda abejojo politologas.
Politologas pritarė minčiai, kad stipriai neišreiškusi savo energetikos vizijos „Drąsos kelio“ partija po rinkimų galės energetikos klausimus palikti savo partneriams ar dominuojančiai partijai.
„Gali būti, kad „Drąsos kelio“ partija pasielgs konformistiškai ir prisiderins prie kokios nors didesnės partijos, su geriau išvystyta energetikos vizija“, - sakė T. janeliūnas.
Kita vertus, prieš rinkimus džiugina žymiai aktyvesnės diskusijos šia tema.
„Šiemet daug labiau diskutuojama apie energetiką, nei per praėjusius rinkimus. Tuomet apie tas problemas iš esmės kalbėjo tik konservatoriai, o dabar visos partijos apie tai šneka“, - pastebi politologas.
