Dvasininkas kalbėjo apie naująją evangelizaciją ir plačiai pagarsėjusį italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį bei jo išprovokuotus katalikų protestus. Pranciškono įsitikinimu, homoseksualius vyrus derėtų vadinti ne gėjais, nes tai esą juos įžeidžia. Šios lytinės orientacijos asmenims, jo manymu, labiau tinka kitas žodis.
„Jeigu gėjus, tai linksmutis, kukušnikas, „durnelis“? Tai yra negražu, tai nepadoru. Tie du žmonės, kurie vienas kitą myli, yra pederastai. Vadinkim tikruoju vardu ir nebijokime tą sakyti“, - kalbėjo dvasininkas. Jo žodžius sausakimša salė palydėjo juoku ir plojimais. Renginyje dalyvavo apie 600 žmonių.
Brolis Astijus savo pranešime „Kas naujo Naujojoje evangelizacijoje?“ kalbėjo apie tai, kaip krikščionys turėtų liudyti pasauliui apie Dievą. Prisiminęs R. Castellucci spektaklį „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ dvasininkas ėmė kalbėti apie homofobiją: „Sako, Lietuva – homofobiškas kraštas. Nupaišykim du pederastus, du gėjus. Gėjais jų negalima vadinti, reikia tikru pavadinimu vadinti – paiderastos.“
Kad visiems būtų aiškiau, oratorius išnagrinėjo ir graikiško žodžio kilmę. „Paide – vaikas, jaunuolis. Tas buvo senojoj klasikinėj Graikijoj. Eros – fizinė, kūniška meilė. Jaunuolių meilė – paiderastos. Tie du žmonės, kurie vienas kitą myli, yra pederastai, ir viskas“, - kalbėjo dvasininkas.
Toliau jis vėl kritikavo R. Castellucci sprendimą panaudoti Kristaus atvaizdą spektaklyje, mėtyti į jį daiktus ir taip niekinti Dievą.
Reikšme artėja prie pedofilijos
Kaip vertinti tokius žinomo dvasininko žodžius? Tokį klausimą portalas lrytas.lt pateikė keliems kalbos specialistams. Vilniaus universiteto klasikinės filologijos katedros docentė, senosios graikų kalbos dėstytoja Audronė Kairienė paaiškino, kad graikiškas žodis „pederastija“ Senovės Graikijoje reiškė meilę berniukui.
„Tai ne vien tik fizinis potraukis, bet ir globėjiški santykiai tarp dviejų vyrų. Paprastai mylimasis buvo jaunesnis ir globojamas vyresnio, pasyvioji pusė. Jis buvo globojamas, auklėjimas ir vyresniojo remiamas materialiai“, - pasakojo docentė.
Tiesa, šito istorinio fakto per paskaitas ji stengiasi nepabrėžti. „Dabartiniais laikais mes visai kitaip žiūrime į tuos dalykus. Žodžio „pederastija“ reikšmė susiaurėjusi, ji yra grynai neigiama. Negalima perkelti šito termino iš Senovės Graikijos. Mūsų laikais iškart įsivaizduojame santykį tarp prievartaujamo vaiko ir suaugusio žmogaus. Homoseksualus santykis – tai dviejų laisvų vyrų santykis. Pederastija savo reikšme artėja prie pedofilijos“, - teigė A. Kairienė.
Paklausta, kodėl Tarptautinių žodžių žodynas kaip vieną iš žodžio „pederastas“ reikšmių nurodo žodį „homoseksualistas“, ji paaiškino: „Žodynus irgi rašo žmonės, tas autorius, kuris rašo, taip žiūrėjo. Dabar požiūris keičiasi. Jokiu būdu šiuolaikinėje visuomenėje negalima dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų žodžių („homoseksualas“ ir „pederastas“. - Red.).“
Vienos lituanistės iš Lietuvių kalbos instituto teigimu, mėginimas grąžinti aptariamam žodžiui neutralią reikšmę – neįmanomas. „Jis tikrai yra įgijęs neigiamą konotaciją, suteikti teigiamą jau neįmanoma, kalba – konservatyvi, ji naujovių neįsileidžia, ypač susijusių su socialiniais reiškiniais. Traukinys jau nuvažiavęs. Neįmanoma tam žodžiui grąžinti neutralią reikšmę. Kaip galima įsivaizduoti erotinę meilę vaikams? Tai tikrai iškrypimas“, - komentavo prisistatyti nenorėjusi lituanistė.
Sąvoka žeidžia homoseksualus
„Tai yra bandymas įgelti homoseksualiems žmonėms, juos pašiepti. Tai žeidžia“, - apie dvasininko vartotus terminus kalbėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) programų koordinatorius Eduardas Platovas. Jo teigimu, homoseksualiems vyrams priimtinas žodis „gėjai“. Pederastas labiau sietinas su pedofilija: „Pederastas gali būti ir heteroseksualus ar biseksualus vyras, kuris tvirkina berniukus.“
Sąmyšis kalboje, anot E. Platovo, yra iš dalies ir dėl kalbos redaktorių bei žurnalistų klaidų. Anksčiau minėtas Tarptautinių žodžių žodynas, kurį parengė Valerija Vaitkevičiūtė, LGL atstovo teigimu, taip pat prie to prisideda. „Savo laiku norėjome rašyti Vaitkevičiūtei. Tas žodynas yra nekorektiškas“, - kalbėjo E. Platovas.
Jis mato politines bei moralines priežastis, kodėl kalbininkai taip normina kalbą.
