Tai apibendrindami kelis mėnesius BNS ir „Lietuvos ryto“
televizijos rengtus rinkimų debatus teigė BNS kalbinti ekspertai.
Ekspertų vertinimu Darbo partijos vadovas Viktoras Uspasksichas
ir Tvarkos ir teisingumo vienas lyderių Valentinas Mazuronis
debatuose nevengė populizmo ir atskleidė besiorientuojantys ir į
vadinamuosius protesto balsus.
Drąsos kelio partijos sąrašo lyderė Neringa Venckienė
daugelio ekspertų vertinimu apskritai debatuose pasirodė
silpniausiai, tačiau paskutinėje laidoje, kai kurių ekspertų
vertinimu, pasirinko naują - oponentų puolimo taktiką ir atrodė
tvirčiau.
Paskutinėje debatų laidoje šešių populiariausių partijų
vadovai turėjo atsakyti į neapsisprendusių rinkėjų klausimus.
Portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos
Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, šioje laidoje geriausiai
pasirodė E. Masiulis ir nustebino naujos taktikos besiėmusi
N. Venckienė.
„Jautėsi, kad debatai yra nervingi, kad tai jau yra paskutiniai
debatai ir lyderiai neturėjo ekspertų, turėjo viską ištraukti
patys. Man geriausiai pasirodė E.Masiulis. Ir šiuose debatuose ir
apskritai. Gerai atsakinėjo į klausimus, konkrečiai, yra sunkiai
išmušamas iš vėžių. (...)
Mane nustebino N. Venckienė. Jautėsi,
kad po praėjusių dviejų visiškai nesėkmingų debatų ji padarė
išvadas, pasitreniravo dar kituose debatuose, kitose televizijose ir
sugrįžusi smogiamąja jėga puolė valdančiuosius. Ji nuolat puolė
E. Masiulį, ir A. Kubilių.
Ji šnekėjo populistinius dalykus.
Kažkaip perėjo į tokį puolimą, ji priminė bankus, šnekėjo
tokiais terminais, kad reikia juos pažaboti. Ji priminė „Snorą“,
elektrinę, vėl, žinoma, kalbėjo apie tai, ką išmano geriausiai -
teisėtvarkos reformą. Ir šiaip, jos klausia, kaip užtikrinti
jaunimui būstą, o ji kalba apie švietimo reformą. Kompetencijos
trūko, bet ji pasirodė geriau, kai kurios idėjos buvo apskritai
neblogos, kaip, pavyzdžiui, dividendų apmokestinimas“, - svarstė
M. Garbačiauskaitė.
Konservatorių vadovas premjeras A. Kubilius bei socialdemokratų
vadovas A. Butkevičius atsakydami į konkrečius neapsisprendusiųjų
klausimus, M. Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, atrodė
blankiai.
Anot jos, Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir partijos „Tvarka
ir teisingumas“ vienas vadovų Valentinas Mazuronis nevengė
populizmo.
Apibedrindama visas kelis mėnesius tiesiogiai transliuotas
debatų laidas, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė geriausius
balus skirianti E. Masiuliui ir A. Kubiliui.
„Geriausiai visuose debatuose pasirodė E. Masiulis ir, žinoma,
A. Kubilius. Iš dalies todėl, kad jie nuolat virė toje situacijoje,
nuolat čiupinėjo tuos dokumentus, skaičius. Jie yra informuoti apie
problemas, jie turi ekspertus, kurie dirba įvairiose srityse. Ir
jiems lengviau operuoti ir skaičiais, ir sąvokomis.
Sakyčiau,
E. Masiulis yra stiprus ateities lyderis, labai konkrečiai
besilaikantis liberaliosios savo linijos ir nuosekliai besilaikantis.
A. Kubilius, kaip ir visa konservatorių programa, yra pastatyta ant
tęstinumo. (...)
A. Kubilius visada atremdavo kažkokius populistinius
ar kritikuojančius kitų partijų pasisakymus racionaliais
argumentais. Sakydavo, kad jeigu mes įgyvendinsime viską, ko jūs
norite, tai biudžetas neteks dalies lėšų“, - svarstė
M.Garbačiauskaitė -Budrienė.
Anot jos, socialdemokratai šiuose debatuose „pagaliau išgrynino
savo socialdemokratišką liniją, dėl progresinių mokesčių ir
panašių dalykų, jie pradėjo orientuotis į platesnį, į viešą
interesą ir darbo žmonių gynimą“. „Na, tai, ką jie ir turėjo
daryti visada“, - teigė ekspertė.
„V. Mazuronis orientuojasi į mažą žmogų, į protesto balsus.
Ir jo tas toks puolimas, suniekinimas visą laiką valdančiųjų,
kalbėjimas apie tai, kaip reikia pažaboti bankus, kaip reikia
pažaboti vagis, tai čia retorika jau artima A. Paleckiui“, - sakė
M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Anot jos, V. Uspaskichui debatų laidose gerai talkino komanda ir
partiečių parama: „Vienose debatuose jam sekėsi geriau, kituose
prasčiau, tačiau jis visą laiką turėjo gerą paramą iš savo
partiečių. Tarkim, iš to paties V. Gapšio, kuris neblogai parėmė
jį ir dėstė savo idėjas. Visgi V. Uspaskichas liko ganėtinai
populistiškas. Nors jo idėja apie tai, ką jisai kalba, tai jis
aiškiai orientuojasi į didesnes pajamas gaunančius rinkėjus,
verslus kuriančius“.
Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus manymu, paskutinėje
debatų laidoje visų partijų lyderiai atrodė „pavargę ir
išsikvėpę“, beveik visi neatsakė konkrečiai į klausimus ir
kartojosi.
„Silpniausia, mano nuomone, aiškiai pasirodė Venckienė, ji
akivaizdžiai nekompetetinga ir kovinga, pikta. Nuolat kritikavo
valdžią ir dažnai nepagrįstai. Pavyzdžiui, teigė, kad A.Kubiliaus
Vyriausybė yra atsakinga, kad Lietuvoje algos yra žemesnės nei ES,
lyg prieš A. Kubiliaus Vyriausybę dar nebuvo 16 metų kitų
valdžių. (...) N. Venckienė aiškiai yra nepribrendusi rimtam
politiniam darbui“, - svarstė K. Girnius.
Jo manymu, paskutinėje debatų laidoje kiek silpniau pasirodė
E. Masiulis, išsiskyręs pasikartojančiais „standartiniais“
atsakymais į skirtingus konkrečius klausimus.
„Gerai pasirodė A. Kubilius. Jis ramiai kalbėjo, nesivėlė į
polemikas. Nors galima ir ginčytis, bet man patiko, kad, skirtingai
nuo visų kitų tvirtinimų, jog reikia žūtbūt sustabdyti
migraciją , užkirsti jai kelia, jis teisingai pastebėjo, kad
dabartinėmis sąlygomis, tai neįmanoma, migracija neišvengiama, ir
jei dalis grįžtų - nereikėtų jos besąlygiškai smerkti“, -
kalbėjo K. Girnius.
Gana užtikrintai baigiamojoje debatų laidoje, politologo manymu,
jautėsi ir socialdemokratų vadovas A. Butkevičius, buvęs
pasirengęs ir turėjęs atsakymus į klausimus.
Tačiau apibendrindamas visus debatus, K. Girnius kritiškai
vertino bendrą debatų kokybę ir juose rodytą politinę kultūrą.
„E. Masiulis pabaigoje teigė, kad šie debatai yra kokybinis
šuolis, politinės kultūros lygio pakėlimas. Tai jei čia yra
politinės kultūros lygio pakilimas, tai aš aiškiai nesuprantu, kas
yra politinė kultūra“, - teigė apžvalgininkas.
Tuo metu sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sakė, jog
šįkart debatuose „originalesniais“ pasisakymais išsiskyrė
N. Venckienė.
„Ji tikrai pasirodė neblogai. Jos atsakymai buvo originalesni.
Jos atsakymai buvo aštresni ir apibendrinti. Šį kartą ji taikliau
atsakinėjo - matyt, ji jau priprato prie kamerų. Jos čia buvo
geriausia laida. Kiti politikai buvo šovinius jau iššaudę visuose
kituose debatuose - jie nieko naujo nepasakė, tik kartojo ką
anksčiau išmoko“, - teigė R. Lazutka.
Tačiau jis pridūrė, jog Drąsos kelio lyderė „į visus
klausimus atsakinėti bandė per teisėtumo ir teisingumo prizmę“.
Kiti politikai, anot jo, „nebeturėjo, ką pasakyti“.
„Man pasirodė, kad politikai pabandė išlaikyti egzaminą pas
tuos jaunus žmones, bet jų klausimai buvo taiklesni negu
atsakymai“, - teigė ekonomistas.
„Konkrečių atsakymų labai stigo. Politikai kalba tą patį
visose laidose, neskiria emigracijos ir nedarbo. Juk yra jaunų
žmonių, kurie čia neturi darbo, bet neemigruoja. Klausimai buvo
skirtingi, o atsakymai - tie patys atsakant ir dėl nedarbo, ir
emigracijos“, - kalbėjo R. Lazutka.
Jis išskyrė, kad kalbant apie balsavimą internetu „niekas
nepastebėjo to akcento, kad rinkimuose turėtų dalyvauti žmonės,
kurie gyvena toje šalyje, kur renkama valdžia, kur jie moka tai
valdžiai mokesčius“.
„Tai nėra gerai, kad politikai nė vienas nedrįso pasakyti
prieš, nors akcentavo, kad balsavimas internetu gali būti nesaugu ar
neteisinga. Politikai-lyderiai turėjo parodyti, kad čia yra
problema“, - sakė R. Lazutka.
Istorikas Algimantas Kasparavičius teigė, jog paskutinėje
debatų laidoje jam geriausią įspūdį padarė socialdemokratų
„socialinė programa“. Šiai partijai vertindamas debatus jis skyrė
pirmąją vietą.
„Nežiūrint tam tikrų, sakykime, sisteminių ydų ar
prieštaringumų, vis dėlto, socialdemokratų socialinė programa,
jų vidinis potencialas, patirtis būnant valdžioje leidžia galvoti,
kad jų valdoma Lietuva turi perspektyvą tam tikram progresui“, -
sakė Lietuvos istorijos instituto atstovas.
Likusių debatų dalyvių atžvilgiu A. Kasparavičius buvo gana
kritiškas. Nepalankių pastabų sulaukė ir antrąją vietą,
istoriko vertinimu, užėmusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos
krikščionys demokratai.
„Gaila ir liūdna, bet krikdemai su savo lyderiu, mano akimis
žvelgiant, nepasiūlė nieko naujo ir praktiškai siūlo gyventi
vakarykštėje dienoje“, - kalbėjo jis.
Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją jis pavadino „labiausiai
rizikingomis partijomis“.
„Darbo partija disponuoja dideliais pinigų srautais. Žinome, kur
partijos lyderis kilus grėsmėms ieško politinio prieglobsčio. Tai,
mano akimis žiūrint, yra nelabai geras ženklas“, - teigė
A. Kasparavičius.
„Liberalų sąjūdis ir ypatingai jo jaunas energingas lyderis,
man atrodo, pernelyg yra linkęs melstis abejotinoms verslo grupėms,
abejotiniems interesams ir pinigams“, - kalbėjo istorikas.
„Tvarkiečius“ ir Drąsos kelio partijos, anot jo, yra
nesavarankiškos politinės jėgos, nuo kurių valios procesai
nepriklausys.
„“Tvarka ir teisingumas“ ir N. Venckienės partija, man atrodo,
labiau yra partijos-palydovai, kurių veikla labiau priklausys nuo to
į kokią orbitą jos pateks, o ne nuo jų pačių valios.
Jeigu jos
prisišlies prie vienos koalicijos, jų politika gali būti vienokia.
Žodžiu, tai nėra savarankiški politiniai junginiai“, - reziumavo
A. Kasparavičius.
Seimo rinkimai vyks sekmadienį.