Tokį deklaracijos projektą Č. Stankevičius įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Jame pripažįstama, kad „nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 2 dienos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis turėjo aukščiausius valstybės vadovo įgaliojimus, prilygusius Lietuvos prezidento įgaliojimams“.
Tokia deklaraciją Č. Stankevičius įregistravo V. Landsbergiui minint 80 metų jubiliejų, kurį pažymint prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį politiką apdovanojo Vyčio kryžiaus ordinu.
Deklaracijos projekte pažymima, kad laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikė aukščiausiojo Lietuvos pareigūno statusą ir įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, teikti Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras į ministro pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas, kitus įgaliojimus.
Rezoliucijos projektu konstatuojama, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos viso valstybės suvereniteto realizavimo laikotarpiu jos pirmininkas tarptautiniu mastu buvo pripažįstamas kaip Lietuvos prezidentas, o jos būtinumą Č. Stankevičius argumentuoja „visuotino istorinio aiškumo ir teisingumo dėl valstybės vadovo pareigų tęstinės raidos“ siekiu.
V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.
Konservatoriai prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo inicijavę Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis V. Landsbergiui pasitraukus iš politinės veiklos numatyta skirti pusės prezidento atlyginimo dydžio pensiją, tačiau Konstitucinis Teismas pataisas pripažino prieštaraujančias Konstitucijai.
„Įstatymų leidėjui neleidžiama sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti respublikos prezidentui, taigi neleidžiama ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį koks nors asmuo, kuris nebuvo išrinktas respublikos prezidentu, galėtų gauti respublikos prezidento pensiją“, - skelbė KT.
„Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t.y. respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos respublikos piliečiai. Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso. Pagal Konstituciją respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso“, - teigta KT nutarime.
