Nori gyventi geriau - mažink „nemokamas“ valstybės paslaugas
Savo kalboje Vilniuje Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universitete L. Balcerowiczius kritikavo vadinamąjį „socializmą komunizme“ - per didelius valstybės pažadus rūpintis piliečiais.
„Kiekvienoje valstybėje su stambia socialinės apsaugos sistema ši sistema yra prastai sutvarkyta. Ir ilgėja gyvenimo amžius. Ir pasirinkimas tampa toks: arba reformuoji gerovės valstybę, arba tavęs laukia ilga stagnacija. Krizė šią situaciją tik paaštrino.
Jis teigė, kad galų gale šie pažadai rūpintis piliečiais ekonomikai kainuoja tiek, kad virsta šalies stagnacija. Nes ekonomikos nustoja augti. Tačiau politikai su pasimėgavimu žada, nes tai daro juos populiarius.
Sakyti, kad Europos socialinis modelis yra geresnis nei vadinamasis žiaurusis Amerikos modelis, yra didelė propaganda. Politikai turi įspėti žmones: štai kokios mūsų problemos. Ar jūs norite darbo? Ar jūs norite, kad ekonomika augtų? Tada reikia pokyčių“, - sakė L. Balcerowiczius.
„O svarbiausia - ekonomikos augimas. Nes tada gyvenimo standartas išauga visiems. Patirtis rodo, kad Baltijos šalys, tarp jų - ir Lietuva, dėl vidinių vyriškų žingsnių išėjo iš recesijos“, - dėstė ekonomistas.
„Daugumai politikų svarbiausia yra socialinės išlaidos. Visų valstybės išlaidų 70-80 proc. dalį sudaro socialinės išlaidos. Tai dviejų tipų išlaidos. Visų pirma, nemokama sveikatos apsauga, nemokamas mokslas bei kita, kas „nemokama“, bet išties sumokama iš surinktų mokesčių. Taip pat tiesioginės išmokos - nedarbo pašalpos, kitos pašalpos, pensijos“, - dėstė ekonomistas.
Tušti pažadai veda į bankrotą
Be tiesioginių įsipareigojimų, valstybė turi ir netiesioginius įsipareigojimus – įstatymuose įrašytus pažadus rūpintis savo piliečiais. Šie, tikina L. Balcerowiczius, tokie dideli, kad valstybėms teks arba jų atsisakyti, arba bankrutuoti.
„Socialinės“ biudžeto išlaidos nuolat didėja, o tai ir didina mokesčius, ir stabdo ekonomiką.
„Kai sovietų laikais iš buvusios Sovietų Sąjungos į JAV atvykdavo delegacija ir išvysdavo lentynas, pilnas „Coca-Cola“, džinsų, kitų prekių, jų pirmas klausimas būdavo: „Kokia ministerija pas jus atsakinga už tiekimą?“ Jie negalėjo įsivaizduoti, kad laisva rinka gali sukurti tokią gerovę.
Tai sovietinio pareigūno mentalitetas. Tai tikėjimas, jei iškyla problemos, tai jas išspręsti gali tik valdžia. Socialinės rūpybos propaguotojai yra būtent tokie. Dauguma tiki, kad be socialinės pagalbos žmonės ims mirti gatvėje, kad niekas neis pas daktarą ir t. t. Tas mentalitetas yra labai stiprus. Norint įveikti stagnaciją, reikia jį užgniaužti“, - tvirtina L. Balcerowiczius.
Jei žmogui leisi nedirbti - tai jis nedirbs
Ekonomistas tvirtina, kad didelės nedarbo, motinystės ligos išmokos skatina ilgiau pasitraukti iš darbo rinkos.
„Ekonomika sulėtėja ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl to, kad socialinė apsauga mažina norinčių dirbti skaičių. Jei gali labai lengvai gauti bedarbio pašalpą ir ją gauni ilgą laiką, tai sumažėja poreikis ieškoti naujo darbo. Jei gali motinystės atostogų eiti trejiems metams, tai po to bus sunkiau vėl rasti darbą. Tokios motinystės išmokos labai populiarios, bet nematau pavyzdžių, kad jos didina gimstamumą“, - sakė jis.
Lenkijoje ligos metu visi gauna 80 proc. algos dydžio išmokas, išskyrus policininkus ir prokurorus - jie gauna 100 proc. algos išmokas.
„Kaip jūs galvojate, kuri grupė serga ilgiau? Teisingai, policininkai ir prokurorai. Nes ekonominės paskatos išties veikia“, - juokėsi ekonomistas.
„Visi galvoja, kad švedai nesukčiauja. Bet jie juk irgi žmonės. Kai ten buvo pasiūlytos dosnesnės išmokos ligos metu, švedai vis daugiau sirgo. 1955 metais vienas švedas vidutiniškai sirgo 12 dienų kasmet, 2011 metais serga jau 32 dienas kasmet. Atsiranda naujų ligų. Švedijoje dabar galima sirgti priklausomybe nuo sunkiojo metalo muzikos, tai irgi liga. Vokiečiai irgi neturi imuniteto tam, jie netgi turi terminą socialiniam sukčiavimui - „sozialbetrug“, - sakė lenkų ekonomistas.
Ankstyva pensiją irgi yra destruktyvu, ypač jei žmonės gyvena ilgai, sako jis. „Pasirinkimas vienas: didinti šį amžių dar iki krizės, kaip padarė Graikija“, - svarstė L. Balcerowiczius.
Lietuvos ir Lenkijos dešros vienodėja
L. Balcerowiczius gyrė Baltijos šalis, kad šios greičiausiai sugebėjo išlipti iš krizės. Jos priežastimi Baltijos šalyse jis visų pirma nurodė lengvai pasiekiamas paskolas už nedideles palūkanas.
„Šalims, kurios turėjo silpnas institucijas, toks pigus kreditas buvo taip pat pavojinga, kaip atrasti dujų telkinius. Nes esant tokiems pinigams šalis nebegalvoja, kad reikia vykdyti reformas“, - tikino ekonomistas.
Jo nuomone, Lietuva yra jau beveik euro zonoje, tik laiko klausimas, kada žengs paskutinį žingsnį.
„Jums liko vienas žingsnelis“, - sakė L. Balcerowiczius, pirštais rodydamas pusę sprindžio.
Išgirdęs, kad lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją, ekonomistas atšovė: „O mes važiuojame į Lietuvą pirkti kai kurių produktų - tai vadinasi laisva rinka, - pavyzdžiui, dešrų. Yra lenkiškos dešros ir yra lietuviškos dešros. Skirtumai tarp šių dešrų mažėja. Tai laisvos rinkos nauda.“