Panaikindama rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje VRK įstatymo nepažeidė

„Vyriausiosios rinkimų komisijos spalio 21 dienos sprendimu dėl Zarasų-Visagino vienmandatės apygardos rinkimų pripažinimo negaliojančiais Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas“, - išvadą perskaitė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Kaip žurnalistams sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, po tokio KT išaiškinimo nauji rinkimai Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kaip numato įstatymas, turės būtų surengti ne vėliau kaip po pusės metų.

„Rinkimams paskelbti terminai yra ne vėliau kaip už pusės metų, todėl visi kiti veiksmai registruojant kandidatus iš naujo, sudarant rinkimų komisijas, turės būti padaryti po trijų-keturių mėnesių“, - sakė Z. Vaigauskas.

Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, komentuodama Konstitucinio Teismo išvadą, sakė, jog ji yra svarbi visai rinkimų teisės sistemai.

„Šiuo atveju labai svarbu, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad papirkimas, ar jis būtų sistemingas, ar jis būtų vienkartinis, yra Konstitucijos pažeidimas. Aš vertinčiau šį sprendimą kaip reikšmingą visai rinkimų sistemai, rinkimų įstatymų tobulinimui, nes Konstitucinis Teismas labai aiškiai atskleidė tam tikras Seimo rinkimų įstatymo ydas, kurios sudaro prielaidas nesąžiningiems politikams naudotis spragomis“, - paskelbus išvadą žurnalistams sakė R. Svetikaitė.

Į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į partijos „Tvarka ir teisingumas“ pateiktą skundą.

„Tvarkiečiai“ ginčijo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje pripažinti negaliojančiais.

„Tvarkiečių“ kandidatas Algimantas Dumbrava šioje apygardoje po pirmojo turo užėmė pirmą vietą. Antras liko Darbo partijos atstovas Rimvydas Podolskis, kurį VRK pripažino papirkinėjus rinkėjus ir šiurkščiai pažeidus Seimo rinkimų įstatymą.

Įstatymas numato, kad kandidatai ir partijos VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali apskųsti Seimui ar prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar prezidentas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, o šiam paskelbus išvadą, galutinį sprendimą priima parlamentas.

Jeigu KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus. Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Konstitucinio Teismo išvadą dėl precedento neturinčio Seimo rinkimų atvejo Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje, teigia, kad sąžiningi rinkimai - pamatinė demokratijos sąlyga, todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių rinkimų skaidrumui užtikrinti.

„Konstitucinio Teismo išaiškinimai, išryškinę Seimo rinkimų įstatymo ydas, yra labai svarbūs tolesniam demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui. Būtina nedelsiant teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią įžūliam rinkėjų papirkinėjimui ir apginti sąžiningus rinkimų dalyvius. Rinkimų pažeidimams, kovai su politine korupcija negali būti jokių išlygų ar pakantumo“, - teigia prezidentė.