Kelių skandalų herojus S. Šriūbėnas oficialiai atsidūrė itin svarbių žmonių sąraše – tarp tų, kuriuos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuolat viešai baksnojama teisėsauga ima į nagą dėl neteisėto praturtėjimo.
Apie pusę milijono litų – tokia suma aplinkos viceministro kišenėse sukėlė įtarimų mokesčių prievaizdams.
Šiuos savo įtarimus Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Tyrė ne vieną deklaraciją
VMI gilinosi, ar oficialios valdininko pajamos atitinka jo deklaruotą turtą.
Pavyzdžiui, pats S. Šriūbėnas nurodė, kad 2011 metais turėjo daugiau nei 817 tūkst. litų, iš kurių kone visi laikomi banke.
Inspektoriai tyrė ir deklaraciją, dar per 2007 metų savivaldybių rinkimus pateiktą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Tiek S. Šriūbėno turtus ir veiklą tyrusi VMI, tiek ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo ir galimai nepagrįstų šimtatūkstantinių pajamų pradėjusi FNTT kol kas atsitvėrė tylos siena.
Ministras „pasikalbės”
Tylos bastionu iš pradžių buvo tapusi ir liberalcentristų bei su jais susiliejusių buvusių „prisikėlėlių” valdoma Aplinkos ministerija. Tiesa, kiek vėliau buvo pranešta, kad grįžęs iš užsienio kelionės aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasikalbėsiąs su S. Šriūbėnu ir priimsiąs sprendimą.
Buvęs „prisikėlėlis” G. Kazlauskas į vienas po kito besiritančius skandalus dėl S. Šriūbėno praeities anksčiau reaguodavo ne vien tyla.
Retkarčiais ministras atvirai gindavo klimpstantį savo pavaduotoją, įsodintą į šiltą kėdę liberalcentristų nurodymu.
Politikas energingai sklaidydavo virš S. Šriūbėno galvos besitvenkiančius debesis ir net detaliau nepasidomėjęs tais įtarimais nukirsdavo, kad nepasitikėti viceministru „neturi pagrindo”.
Partijos vedliai irgi stodavo mūru už S. Šriūbėną ir aiškindavo, kad viską lems oficialių tyrimų rezultatai.
Įklampino byrantis prospektas
Buvusį įtakingą sostinės savivaldybės veikėją nemalonumai užgriuvo kone iš karto po skandalo dėl sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcijos.
Tada paaiškėjo, kad už didžiules sumas iš esmės rekonstruotai pagrindinei sostinės gatvei vėl reikia remonto.
Už šių remontų šmėžavusia kuklia „Vilniaus kapitalinės statybos” direktoriaus pavaduotojo figūra susidomėjo ne tik mokesčių inspektoriai, bet ir politikai.
Seimo Antikorupcijos komisija dar šį pavasarį nagrinėjo prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2005 metais atliktą, bet nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindinis herojus ir buvo S. Šriūbėnas.
Buvo įtarimų, kad šis asmuo dar 2002–2003 metais įvairioms statybos bendrovėms sudarė palankias sąlygas gauti užsakymus iš sostinės savivaldybės.
Taip pat įtarta, kad S. Šriūbėnui priklausančiame sklype tos įmonės, galimai atsidėkodamos, atliko įvairius darbus ir esą nemokamai tiekė medžiagas.
Čia statėsi namą šio veikėjo žentas.
Tuomet prokurorai tyrimą baigė mįslingai – jie tenustatė, kad S. Šriūbėnas tik „derino” kai kuriuos jo vadovautos savivaldybės įmonės konkursus su suinteresuotomis bendrovėmis.
Sandoriai – stebuklingi
Tačiau kai reikalo ėmėsi Antikorupcijos komisija, į paviršių ėmė kilti kai kurios itin pikantiškos detalės, susijusios su minėtu ikiteisminiu tyrimu.
Tyrėjai buvo nustatę, kad S. Šriūbėnas uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras” ir kitų įmonių prašė pirkti „Imparato” tiekiamas medžiagas.
Tais pačiais metais, kai prokuratūra nutraukė tyrimą, S. Šriūbėnas iš „Imparato” įsigijo sostinės Nemenčinės plente esantį daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto butą ir dalį žemės sklypo.
Šis sandoris įvyko 2005 metų lapkričio 30-ąją, o dokumentuose nurodoma, kad už pirkinį sumokėta 350 tūkst. litų.
Vos po dviejų savaičių – gruodžio 14-ąją – S. Šriūbėnas ir jo žmona Alma šį butą ir sklypą kitam fiziniam asmeniui pardavė jau už 720 tūkst. litų.
S. Šriūbėnui taip pat labai palankiomis sąlygomis – už 154 tūkstančius litų – 2004 metais iš „Dekoro” pavyko įsigyti butą ir garažą sostinės Antakalnio rajone.
Ten pat esantį beveik tokio pat ploto butą, tik be garažo, tą pačią dieną iš „Dekoro” pirko ir kiti fiziniai asmenys, tačiau jiems teko sumokėti net 502 tūkstančius litų.
Apie šiuos stebuklingus sandorius yra rašęs ir „Lietuvos rytas”.
Pats S. Šriūbėnas, iš pradžių apskritai slapstęsis nuo žiniasklaidos, vėliau vis dėlto prabilo, tačiau apie minėtus sandorius aiškino kitaip, nei užfiksuota dokumentuose.
Pavyzdžiui, apie iš „Imparato” pirktą butą S. Šriūbėnas pasakojo, kad tą butą jis pardavęs tik po metų, o prieš tai dar ir suremontavęs.
Esą būtent dėl to taip ir pakilo to buto „rinkos kaina”.
Moka suktis visa šeima
Puikiai tvarkyti nekilnojamojo turto reikalus sostinėje sekėsi ne tik pačiam dabartiniam aplinkos viceministrui, bet ir visai jo šeimai.
Pavyzdžiui, S. Šriūbėno duktė Rasa iš vienos statybų bendrovės 2006 metais sostinės centre įsigijo apie 100 kvadratinių metrų butą, kuris jai buvo parduotas už 307 tūkst. litų.
Tame pačiam name po poros savaičių buvo parduotas perpus mažesnis butas, tačiau už 425 tūkst. litų.
Gedimino prospekto rekonstrukcijos rangovė bendrovė „Luidas” S. Šriūbėnui pardavė butą ir garažą, o jo dukteriai – komercines patalpas.
Viceministrui priklauso net 17 butų, sklypų, įvairių pastatų. Jis turėjo dar daugiau nekilnojamojo turto, bet kai ką jau pardavė.
Aštuonis objektus valdo ir S. Šriūbėno žmona, dar penkis – duktė.
Pelnėsi net iš šunų
Įdomu tai, kad aplinkos viceministro artimieji, regis, nespjaudavo ir į smulkius su šeimos galvos valstybiniais reikalais susijusius kąsnelius.
Pavyzdžiui, S. Šriūbėno duktė, užsiėmusi šunininkyste, 2008 metais pardavė porą sarginių šunų sostinės ir kitų savivaldybių kontroliuojamam Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui už 4,5 tūkst. litų. Šis centras už tai dar ir sumokėjo mokesčius.
