Penktadienį Teisingumo ministerijoje pristatant atliktą tyrimą
Vilniaus universiteto Sociologijos fakulteto profesorius Aleksandras
Dobryninas žurnalistams sakė, kad tyrime buvo kompleksiškai
vertinamas pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis patikimumas ir
pasitikėjimas jomis.
Pernai apklausus 1004 šalies gyventojus, gauti apibendrinti
rezultatai parodė, jog pasitikėjimas prokuratūra iš 10 balų
siekia maždaug 5,7, teismais - 5,6, policija - 5,5 balo.
„Mūsų piliečiai, švelniai tariant, nėra sužavėti, kaip
dirba mūsų teisėsauga, bet ir nesako, kad ta teisėsauga
beviltiška - rezervas augimui yra. Kaip bebūtų keista, geriau
vertinama prokuratūra, šiek tiek prasčiau - teismai, ir dar
prasčiau - policija. Visų pirma, dėl nepakankamo finansavimo, dėl
silpnų išteklių, tiek materialinių, tiek žmogiškų išteklių
problemų“, - sako A. Dobryninas.
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis pabrėžė, kad
pasitikėjimo teisėsauga srityje „turime problemą“.
Konferencijoje dalyvavęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)
Indianos universiteto profesorius emeritas Haroldas E. Pepinsky
mano, kad pasitikėjimas teisėsaugos
institucijomis, pavyzdžiui, policininkais, priklauso nuo jų
bendravimo su žmonėmis.
H. E. Pepinsky sako, kad lyginant didesnį pasitikėjimą
teisėsauga Skandinavijos šalyse ir mažesnį - Lietuvoje, reikia
kelti klausimą, kaip pareigūnai bendrauja su gyventojais kasdieniame
gyvenime, ne tik vykdant įstatymą nusikaltimų atveju.
„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai įpratę bendrauti
su policija nebūtinai tik tada, kai ši vykdo įstatymus. Tuo metu
čia (Lietuvoje - BNS) žmonės paprastai nesusiduria su policija,
išskyrus tuos atvejus, kai patenka į bėdą kaip aukos arba kaip
pažeidėjai, nusikaltėliai“, - sako H. E. Pepinsky.
Konferencijoje buvo kalbėta apie tai, kad norint pagerinti
teisingumo sistemos efektyvumą, reikia didinti pasitikėjimą
teisėsaugos institucijomis, o ne griežtinti bausmes.