Pralaimėsi todėl, kad šito straipsnio įžangą supratote pernelyg rimtai ir vietoje šypsenos išspaudėte kartų pasipiktinimą. Jūs patekote į pasaulį, kuriame absoliutus tiesos žinojimas ir perdėtas rimtumas yra tik lengvas grobis. Jūs tapote pele, kurią medžioja besišypsantys katinai. „Trolių“ nesužeisite bombarduodami sunkiasvoriais argumentais, o jūsų prakaituotos pastangos įrodyti savo „neginčijamą“ tiesą bus su pasigardžiavimu išjuoktos.
Kas yra tas „trolinimas“, kuriuo prisidengęs uodegą dabar bando išsukti Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) narys Liutauras Ulevičius? Kuo „trolinimas“ skiriasi nuo provokacijos? Ar tikrai „trolių“ tikslas yra tik pažeminti ir sukompromituoti savo oponentą? Apie tai kalbėjomės su garsiausias Lietuvos „troliais“.
„Trolinimas“ pagal Užkalnį
Priešais mane sėdi žmogus, kurį kolegos vienbalsiai vadina „megatroliu“. Andrius. Užkalnis. Kiekvieną sekmadienio vakarą dėl šio žmogaus portalo lrytas.lt tarnybinės stotys ūžia lyg sportinio automobilio varikliai. Ne, ne todėl, kad jis atsuktuvu ar plaktuku gadina techniką. Tiesiog tądien publikuojamas jo savaitinis komentaras, todėl serverius užplūsta minios norinčių išdėti autorių į šuns dienas.
Eidamas į susitikimą svarsčiau, kaip vyks pokalbis – Lietuvos „trolių trolis“ dažnai vaizduojamas kaip pasipūtęs ir piktas žmogus. Tačiau džinsais ir džemperiu vilkintis vyras atrodo linksmas ir nerūpestingas.
„Sąvoka „trolinimas“ jau prarado neigiamą prasmę, kurią turėjo anksčiau. Prieš keletą metų „troliais“ būdavo vadinami žmonės, kurie tiesiog siekdavo sugriauti diskusiją ir sukelti chaosą. Kaip girtas giminaitis, kuris per vakarėlį pirmas prisigeria, garsiausiai rėkia, apvemia stalą su vaišėmis. Po tokio vakarėlio visi prisimena tik tą girtą giminaitį“, - kalbėjo A. Užkalnis.
Šiuolaikinis „trolinimas“ yra humoro forma, kuri nukreipta prieš pasipūtusių žmonių tamsybę. „Troliai“ siekia išvesti iš kantrybės arogantiškus rimtuolius ir smagiai iš jų pasijuokti.
„Pats geriausias taikinys „troliams“ yra susireikšminę žmonės, kurie mano, kad jų patirtis ar visuomeninė padėti leidžia jiems moralizuoti, kalbėti neginčijamas tiesas. Toks visa savo esybe svarbus žmogus yra tikra dovanėlė „troliams“. Kuo jis daugiau pyksta, putojasi ir kažką įrodinėja, tuo smagiau“, - apie „trolinimą“ pasakojo A. Užkalnis.
Lietuvos visuomenė yra puiki terpė išdykauti „troliams“. Ir ne tik todėl, kad mūsų bendruomenėje gyvena daug sovietmečio išsiilgusių tamsuolių. „Humoras primena šachmatus – tu meti pokštą, numanai ką atsakys oponentas ir jau esi paruošęs kitą ėjimą. Jauni žmonės puikiai išmano tas taisykles, nes jie gerai pažįstą angliškąjį humorą. Vyresnio amžiaus žmonės tokių žinių neturi, todėl jie negali suprasti šito žaidimo taisyklių. Juokingiausia, kad būtent vyresnieji ir yra labiausiai susireikšminę ir pasipūtę“, - paaiškino A. Užkalnis.
Galbūt „troliai“ savo humoru siekia ir socialinių tikslų?
„Pagrindinis „trolinimo“ tikslas yra pasijuokti. Vienas būna išjuoktas, o kitas tame žaidime pasiekia pergalę ir įgyja tam tikrą pranašumą. Tai tiesiog yra smagu.
Tačiau humoras padeda išspręsti tam tikras situacijas visuomenėje. Dabar iš žmonių tamsybės yra skaniai pasijuokiama. Viduramžiais dėl visokių tamsuolių žmonės buvo deginami ant laužo. Dar ir dabar pasaulyje rastume vietų, kuriose dėl tamsybės žudomi žmonės“, - kalbėjo publicistas.
Didžiausiu Lietuvos „troliu“ vadinamas A. Užkalnis portalui lrytas.lt atskleidė didelę paslaptį, kurią slėpė kelioliką metų – gyvendamas Anglijoje jis ir pats buvo tapęs „trolinimo“ auka.
„Su kitais lietuviais bendravome elektroniniu paštu, kuris labiau priminė dabartines pokalbių svetaines. Ten diskutavo ir toks Rusijoje gyvenantis lietuvis Kazys. Jis nuolat pabrėždavo, kaip Lietuvoje viskas blogai ir kokie mes kvaili, kad atsiskyrėme nuo Rusijos. Jis įmesdavo kokią straipsnio ištrauką apie tai, kad Lietuvoje sušalo du benamiai, ir pašaipiai klausdavo: „Tai labai gera toje jūsų Lietuvoje?“.
Aš dar buvau labai jaunas, todėl mane tai labai nervino. Aš atrašinėdavau jam didžiules „paklodes“, aiškindavau savo tiesą, įrodinėjau kažką. Dabar aš suprantu, kad jam net nereikėjo kažkokių argumentų. Jis tiesiog šaipėsi iš manęs. Dabar aš jį pasiųsčiau na...”, - šypsodamasis pasakojo A. Užkalnis.
„Trolinimas“ pagal Protingą Chamą
Kažkada žurnalistas ir apžvalgininkas Audrius Bačiulis buvo premjero Andriaus Kubiliaus atstovas spaudai. Dabar jis yra vienas iš garsiausių Lietuvos „trolių“. Socialiniuose tinkluose jis slepiasi po kodiniu pavadinimu Protingas Chamas.
„Aš tik visai neseniai sužinojau, kad tai ką mes darome yra „trolinimas“. Mes tiesiog žaidžiame su žmonėmis, kurie užima neteisinga poziciją ir ją gina net tada, kai supranta, jog ji neteisinga. Jie galvoja, kad negali klysti. Tokie pasipūtėliai savaime yra juokingi. Todėl mes iš jų ir šaipomės“, - paaiškino Protingas Chamas.
„Trolis“ pabrėžė, kad šaipantis iš tamsuolių labai svarbu jausti ribas.
„Buvo smagu, kai aktorė Eglė Jackaitė pasakė, kad ji emigruos iš Lietuvos. Tada internete susibūrė grupė „trolintojų“, kurie labai skaniai ir kokybiškai iš jos pasišaipė. Ribos nebuvo peržengtos, viskas buvo juokinga.
Tačiau yra tokių atvejų, kad „užtrolinti“ žmonės ne tik iš „Facebook“ išsiregistruoja, bet ir nusišauna. Negalima sulaužyti žmogaus. Svarbu jausti ribą kada pasišaipymas tampa smurtu. Kartais ir pats save griebiu už rankos ir pasakau sau, kad jau turiu sustoti“, - pasakojo Protingas Chamas.
Kalbėdamas apie ribas tarp juoko ir smurto, „trolis“ prisiminė internetinių šmaikštuolių konfliktą su naujienų agentūros BNS redaktoriumi ir tinklaraštininku Artūru Raču. „Kartais pagalvoju, kad mes jau priartėjome prie tos ribos, kai reiktų palikti žmogų ramybėje“, - svarstė Protingas Chamas. Jis tuoj pat pridūrė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jau paskelbta akcija „Mėnuo be Račo“.
Apžvalgininkas įsitikinęs, kad VRK nario L. Ulevičiaus žinutė Darbo partijos politikui Vytautui Gapšiui nebuvo „trolinimas“. „Tai buvo veiksmas, kurį dabar tiria tikros teisėsaugos institucijos. Ta žinutė labiau primena provokavimą arba nusikalstamos veikos imitavimą, o ne „trolinimą“. Galiausiai, tai net nebuvo juokinga“, - L. Ulevičiaus „pokštą“ vertino „trolis“ Protingas Chamas.
„Trolinimas“ pagal Rokiškį Rabinovičių
Rokiškis Rabinovičius yra pats mistiškiausias ir labiausiai siaubą keliantis Lietuvos „trolis“. Jis net nėra žmogus! Tai kardu ginkluotas hiperaktyvus graužikas, kurio kairiąją akį slepią juodas pirato raištis. Prieš susitikimą su šia mistine būtybe buvau prisaikdintas, kad net kankinamas neatskleisiu jo tapatybės.
Jau pirmasis Rokiškio Rabinovičiaus atsakymus privertė pasijusti „užtrolintu“. Paklaustas, kas tai yra „trolinimas“, jis atsakė: „Tai tikslingai keliamas kognityvinis disonansas, kuris „troliams“ bei stebėtojams, o neretai ir „užtrolintam“ asmeniui kelia juoko priepuolius.“
Kruopa po kruopelytės išsiaiškinau, kad kognityvinis disonansas yra tam tikra sumišimo būsena. „Žmogus supranta, kad jo turimas pasaulio vaizdas kažkodėl neatitinka jo patirčių. Pavyzdžiui, jei žmogus iš patirties žino, kad obuoliai neauga ant klevų, pamatęs ant klevo augančius obuolius, patiria kognityvinį disonansą. Rusų biologas Ivanas Mičiurinas gali būti laikomas puikiu „troliu“, - paaiškino Rokiškis Rabinovičius.
Jis sakė, kad „trolinimas“ nėra nei provokacija, nei pozicija, nei opozicija. „Greičiau tai yra dekonstrukcija. Pozicija ir opozicija yra dėl ginčijamų dalykų. „Trolinimo“ atveju pirmiausiai reikia užduoti klausimą, ar visas ginčas nėra kokia nors kvailystė, kurią reiktų paanalizuoti ir parodyti.“
Anot socialinių tinklų veikėjų, humoras yra viena iš „trolinimo“ rūšių. Kai žmonės juokiasi, jie juokiasi todėl, kad patiria lengvą kognityvinį disonansą. „Kodėl „troliai“ nori kažkam su kelti disonansą? Nežinau, gal tai tiesiog smagu“, - konstatavo mistiškasis „trolis“.
Kalbėdamas apie „trolinimo“ pavyzdžius, Rokiškis Rabinovičius prisiminė situaciją Žemaitijoje: „Vienai veikėjai neaiškūs „troliai“ pakuždėjo apie tai, kad prekybos centruose kažkas grobia vaikus. Toji pradėjo visur tą žinią skleisti, o žmonės smagiai pasijuokė iš visos tos istorijos. O dar daugiau juoko buvo tada, kai ant šito „trolių“ kabliuko užkibo vidaus reikalų ministras.“
Viena „trolių“ legenda pasakoja, kad pokštininkas Anonymous JAV smarkiai „užtrolino“ internetinį sukčių. „Anksti ryte jis užsakė tam sukčiui keliasdešimt prostitučių. Tada užsakė kelis šimtus picų. Dar užsakė gyventojų iškeldinimo paslaugą ir namo griovimo darbus.
Kai visi susirinko ir kilo neįsivaizduojamas erzelis, atvyko ir „trolio“ iškviestos specialiosios tarnybos – smogikų grupė, nes buvo pranešta, kad ten vyksta stambus narkotikų prekybos sandėris, ir išminuotojai, kuriems buvo pranešta, kad teroristai bombą padėjo.“
Kai Rokiškis Rabinovičius prabilo apie geriausius Lietuvos „trolius“ ir vėl pasijutau „užtrolintas“: „Didžiausias visų laikų Lietuvos „trolis“ buvo ir vis dar yra Vytautas Landsbergis. Manau, kad didesnio už jį nebuvo, nėra ir nebus. Jis sugebėjo visą SSRS privesti prie klausimo apie tai, kodėl ji išvis egzistuoja. Ir SSRS subyrėjo. Žmonijos istorijoje labai mažai tokių atvejų.“
Anot Rokiškio Rabinovičiaus, iš dabartinių „trolių“ klasiku galima vadinti A. Užkalnį. „Kadangi jis yra „trolis“, daugybė žmonių jo nekenčia, kažkiek žmonių jį garbina, bet svarbiausia - jis taip smarkiai kelia kognityvinį disonansą, kad žmonės priversti pergalvoti savo požiūrį į pasaulį. Paskaitykite, ką A. Užkalnis rašė prieš kelerius metus - tai jau dažnai neatrodo lyg kažkoks užribis. Bet tai tik dėl to, kad mes spėjom pakeisti savo požiūrį. Lietuva nuo to gerėja“, - paaiškino mįslingasis socialinių tinklų veikėjas.
* * *
Seimo rinkimų naktį į partijos „Drąsos kelias“ būstinę iškilmingai įžengė du nepažįstami jaunuoliai. Apsikarstę ženkliukais ir pasirišę šalikus su Darbo partijos simbolika. Suprask, jie yra pasiuntiniai, kurie atvyko pasveikinti kolegų. Tik įžvalgesni suprato, kad vaikinai buvo tik savo pilietinę poziciją taip išreiškę „troliai“. Pokštininkai, nusitaikę į pasipūtusių žmonių tamsumą.
