Po Nepriklausomybės atgavimo dėjome visas pastangas, kad taptume Vakarų dalimi ir apsisaugotume nuo prostitutės, aptarnaujančius tiek Vakarus, tiek Rytus, likimo. Mūsų kariai šauniai kaunasi spec. operacijose Afganistane, kad atidirbtų NATO oro misijos Lietuvoje išlaikymą. Dėkui jiems. Ne karių skaičiumi, bet savo kariška ir pilietine valia jie įrodinėja mūsų sąjungininkams, kad Lietuvos piliečiai nori kautis už savo valstybės išlaikymą ir gerovę. Ir kad turime pilietinę valią būti savimi, o ne tiltu tarp kovojančių pusių armijoms.
Tikrovė yra ta, kad esame ne tiltas, o pafrontės valstybė. Ir mes turime du pasirinkimus: arba tampame silpna nominaliai Vakarų, bet iš tiesų Rytų manipuliuojama (pasimetusi XVIII a. pabaigos LDK), arba stipria savo garbę, pranašumą ir verslumą geopolitiniu mastu sėkmingai tvirtinančia valstybe?
Taigi klausimas aštrus: ar būsime pafrontės „agurkų“ daržu, ar už savo gėrį būti savimi kovojantys laisvi piliečiai? Laisvieji patys projektuoja savo likimą. „Agurkus“, žinia, sodina ir ravi kniaziai iš Rytų.
Tos partijos vedlio laiminti šypsena reiškia ne ką kitą, o jo tvirtą įsitikinimą, kad mums, „lituviams“, lyg iš prigimties dera nuolankiai priimti šią kaimyninės valstybės mums skirtą puskvailių mužikėlių dalią. Todėl sumaniai sukurptas melas, be paliovos sklindantis iš Darbo partijos lyderio ir jo pakalikų burnų, yra perdėm šlykštus ir įžūlus. Nes tai labai žemina mus – laisvų piliečių Respubliką.
Bet ar turime valią būti verti savos laisvės? Ar nenoras būti kniaziaus daržo agurku nėra tik intelektualūs pasvaičiojimai ir aikštingi pasisiurbčiojimai? 1991 metų sausio 13 dieną stovėjau su amžinatilsiu Vytautu Pociūnu viename poste ir gynėme savo laisvę nuo Rytų kniazių tankų. Anuomet manėme, kad mirsime ir nepabūgome. Laisvę ginsime ir dabar, ir neatsitauksime. Juk už mūsų – žmogiška sąžinė, Lietuva ir Dievas.
Piliečių valios branda kaip atsakas šiam žeminimui išsiliejo į „Baltųjų pirštinių“ akciją. Neabejoju, kad ši akcija yra stiprios pilietinės valios raiška ir augančio judėjimo pradžia.
Žinia, šią akciją rengia sėkmingos „Darom“ akcijos organizatoriai. Kasmet šių aktyvių piliečių sukviesti renkame pavasarį šiukšles ir pažindinamės su kaimynais. Geras jausmas aplanko, kai įsijungiame į geros valios ir bendrabūvio troškimu paremtą bendrystę. Juk kam gyventi kartu, jei netrokštame būti kartu, vadinasi, gera valia kurti bendrabūvį ir, tiesiog, būti piliečiais?!
Atrodo, kad aktyvūs piliečiai ima kelti akis nuo pavasarinių šiukšlių ir ima žvelgti ryžtingai bendrapiliečiams į akis: ar tavo sąžinė nešiukšlina? O jei šiukšlina, tuomet dink iš akių ir iš šios valstybės!
Meluojančios partijos ir visi, kurie kėsinasi į mūsų pilietišką bendrabūvį ir mūsų valstybės garbę yra neverti būti mūsų Lietuvos dalimi.
Tad būkime patys savo valstybės garbės verti, užsimaukime simbolines baltąsias pirštines. Padarykime mes juos.
