Elektroninėje grūdų biržoje - pirmieji sandoriai

„Kilo idėja sukurti priemonę, kuri leistų išskaidrinti Lietuvos grūdų rinką. Kita vertus, manome, kad grūdų birža padės tiek augintojams, tiek supirkėjams taupyti eliminuojant perpardavinėtojus. Manome, kad šiame versle „besisukančiai“ apyvartai tikrai atsiras vietos ir agrobiržai“, - dar vasarą apie idėją pasakojo vienas jo autorių Mindaugas Gedvilas, AB „Amilina“ generalinis direktorius.

Agrobiržos kūrėjai įvardijo kelis jos privalumus, palyginti su įprasta prekyba. Tai – galimybė gauti geriausią rinkos kainą, skaidresnė ir konkurencingesnė rinka, nepriklausomybė nuo kitų rinkos žaidėjų, mažesni operaciniai kaštai, matomumas vietinėje bei tarptautinėse rinkose, sutaupytas laikas. Šią naują prekybos idėją teigiamai įvertino tiek grūdų augintojų, tiek supirkėjų atstovai. Lietuviškoje agrobiržoje galima prekiauti kviečiais (ekstra, 1, 2, 3, 4 klasės), miežiais (salykliniais ir pašariniais), rugiais (1, 2 klasės), rapsais ir kvietrugiais.

Elektroniniame portale www.agrobirza.lt, kaip numatė jo įkūrėjai, matomos tik siūlomos grūdų kainos, kiekiai ir pristatymo vietos, neatskleidžiant tikrojo pirkėjo ar pardavėjo. Jei pirkėjo ir pardavėjo kainų pasiūlymai sutampa, agrobirža išsiunčia automatiškai sugeneruotą pirkimo-pardavimo sutartį abiem sutarties šalims. Sutartį belieka pasirašyti ir įvykdyti. Kaip paaiškina M. Gedvilas, realiai portalas www.agrobirza.lt yra elektroninis agrobrokeris su tam tikrais biržos elementais, padedančiais sutaupyti laiko bei kaštų.

Pirmasis sandoris įvyko spalio 16 d. Tai galima pamatyti ir portale www.agrobirza.lt. „Realiai tą dieną įvyko du sandoriai po 200 t kviečių: vienas spalio mėnesio tiekimui už 810 Lt/t, t.y. sandorio vertė 200 t x 810 Lt/t = 162 tūkst. Lt, o kitas lapkričio mėnesio tiekimui, 200 t x 820 Lt/t = 164 tūkst. Lt. Tad iš viso suprekiauta už 326 tūkst. Lt“, - pasakoja M. Gedvilas.

Jo manymu, pirmai pradžiai tai visai neblogai. „Pasiūlytų kainų lygiai atspindi realią rinkos situaciją, o įvertinus tolesnį tiekimo terminą kainą galima laikyti ir šiek tiek aukštėlesne nei vidutinė. Beje, pagal sistemoje pateiktus supirkėjų pasiūlymus aiškiai matyti, kad spalio/lapkričio tiekimo kainos yra žemesnės nei gruodžio/sausio mėnesių. Pavyzdžiui, siūloma 2 klasės kviečių kaina lapkričio mėnesio tiekimui Panevėžio regione yra 795 Lt/t, o vasario mėnesio – jau 825 Lt/t. Taip yra dėl to, kad elevatoriai vis dar ganėtinai pilni, todėl supirkėjai labiau orientuojasi į vėlesnį tiekimo terminą. Augintojų siūloma kaina lapkričio mėnesiui yra 830 Lt/t, t.y. paklausa ir pasiūla jau „netoli“ viena kitos“, - sako M. Gedvilas.

Agrobiržos įkūrėjai tikisi, kad ilgainiui ši grūdų prekybos forma mūsų šalyje taps populiari. „Pirmiausia siekiame sukurti efektyvią, patikimą, patogią ir taupančią pinigus elektroninę platformą grūdų prekybai. Įdomu tai, kad pirmasis sandoris įvyko absoliučiai „elektroniškai“, t.y. šalys autentifikavosi per bankinę registraciją. Įvykus sandoriui sutartys tarp šalių buvo pasirašytos naudojantis mobiliuoju parašu ir Valstybinio registrų centro infrastruktūra, t.y. sandoris sudarytas be fizinio sutarties pasirašymo, o elektroniniu būdu. Čia yra pavyzdys, kaip galima realiai sutaupyti transakcijų kaštus pasirašant įvairias sutartis. Gaila, kad toks sutarčių pasirašymo būdas dar nėra labai populiarus. Mes jį palaikome, tačiau tai nėra būtinybė: pirkimo/pardavimo skelbimus agrobiržos sistemoje galima registruoti bankine autentifikacija (standartinio pin kodatoriumi), o įvykus sandoriui sutartis gali būti pasirašoma tiek elektroniniu būdu, tiek tradiciškai“, - apie šiuolaikines prekybos galimybes aiškina M. Gedvilas.

Pasak agrobiržos įkūrėjų, šiuo metu sistemoje yra užsiregistravę apie 30 dalyvių – 20 pardavėjų ir 10 grūdų pirkėjų. Tarp pirkėjų – yra kiaulių kompleksus valdanti Danijos kapitalo įmonė „Saerimner“, miltų ir makaronų gamintoja „Malsena plius“, grūdų eksportuotoja „Agrorodeo“, o tarp pardavėjų – bendrovė „Agrowill Group“ ir kt. Artimiausioje ateityje tikimasi dar didesnio agrobiržos dalyvių aktyvumo.