Griuvena Kėdainių gatvėje penkerius metus badė akis pianistui, specializuoto pianinų ir fortepijonų salono bei koncertų salės „Piano.lt” vadovui Aleksandrui Šimeliui.
Idėjų, kaip gatvei suteikti daugiau jaukumo, per tą laiką vilniečiui galvoje sukosi ne viena, tačiau norint jas įgyvendinti reikia ne tik laiko ir pinigų, bet ir kantrybės – tenka atkakliai minti įvairių institucijų slenksčius.
Leidimas – vienam mėnesiui
A. Šimelis įgyvendinti savo sumanymą ryžosi sulaukęs fotografo Vidmanto Melniko palaikymo. Jis pasirūpino fotografijomis ir savo lėšomis jas išspausdino, o A. Šimelis į Vilniaus savivaldybę kreipėsi dėl leidimo surengti parodą.
„Kiekvienas judesys – daugybė formalumų. Reikėjo pateikti maketus, kokios nuotraukos ten bus, įrodyti, kad tai – ne reklama, nes kitaip tektų mokėti savivaldybei už reklamos plotą.
Galiausiai gavome leidimą pagražinti aplinką, bet tik mėnesiui, iki rugpjūčio pabaigos, kol vyko „Piano.lt” vasaros festivalis. Dabar nuotraukos kabo nelegaliai.
Aišku, galime viską nuimti. Bet kas tada? Sulaukiau daugybės padėkų, kad gatvė tapo jaukesnė, kad papuošėme miestą, keliame praeiviams nuotaiką.
Juk nuėjus į Literatų gatvę širdis tiesiog džiaugiasi, jautiesi kaip namie, kur gera, kur nėra vandalų. Norėtume, kad panašūs jausmai apimtų ir užsukus į Kėdainių gatvę”, – vylėsi A. Šimelis.
Pridengė puvėsius
Panašaus formato trys spalvotos nuotraukos neseniai atsirado apleisto pastato languose Šv.Kazimiero gatvėje, priešais klubą „Artistai”, dar trys – vidiniame klubo kieme. Nuotraukų autorius – Tomas Černiševas.
„Nuotraukas fotografas padovanojo klubui, nes jos yra artimos klubo įvaizdžiui. Tai – miesto gatvių artistų susitikimo vieta.
Dalį nuotraukų pakabinome gatvėje, apgriuvusio pastato langų vietoje. Iš jų byra puvėsiai, tad geriau juos pridengti”, – dėstė už „Artistų” įvaizdį atsakingas Rolandas.
Vyras užsiminė, kad klubo vadovas turėjo išsiaiškinti dėl leidimų, bet negalėjo atsakyti, ar jie vis dėlto buvo gauti.
Nuotraukos nebūtinai puošia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus Reklamos poskyrio vedėjas Darius Paulius Vizgirda tokiai savivalei nepritaria.
„Į purvą ar griuvėsius padėti meno kūriniai nebūtinai juos puošia. Priešingai, pastatai tampa dar pastebimesni.
Gal būtų geriau siekti, kad patys pastatai būtų bent kiek sutvarkyti nei puošiami kažkokiomis nuotraukomis ar kitaip dirbtinai uždengiami”, – nebuvo patenkintas menininkų iniciatyva D. P. Vizgirda.
Argumentų, kad vienas ar kitas miestiečių inicijuotas projektas papuoš miestą, jis girdi dažnai, bet už jų neretai slypi reklamos ar kitokie siekiai.
„Piano.lt” atvejį žinome, nes jį svarstė iš įvairių specialistų sudaryta reklamos komisija. Ji pritarė meninių nuotraukų parodai Kėdainių gatvėje, kol vyko „Piano.lt” vasaros festivalis, ir nevertino jos kaip reklamos.
Tačiau festivaliui pasibaigus įmonės vadovas buvo įpareigotas nuotraukas nukabinti ir sutvarkyti ekspozicijos vietą. Jei jis to dar nepadarė, reikės paraginti”, – įspėjo D. P. Vizgirda.
Nenori chaoso gatvėse
Užtai Šv.Kazimiero gatvėje esančias nuotraukas, kuriose prabangių parduotuvių fone įamžinta Vilniaus senamiesčio simboliu vadinama puošeiva Rožytė (tikrasis vardas – Vida Gumbytė), D. P. Vizgirda vertina kaip akivaizdžią reklamą. Leidimas jai nėra duotas.
„Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra reklama.
Trumpai tariant, tai – informacija, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Tokios saviveiklos ir savivalės neturėtų būti, kad neatsitiktų taip, kaip Varšuvoje.
Reklama tiek Lenkijos sostinėje, tiek apskritai šalyje yra rėksminga, chaotiška, nevaldoma. Savininkai reklamą kabina kaip nori, kur nori ir kokio nori dydžio. Siekiame, kad Vilniuje to nebūtų”, – sakė D. P. Vizgirda.
