Politologų prognozės: valdys LSDP, konservatoriai bus stiprios opozicijos vedliai

Artūras Jančys
Politikos ekspertai mano, kad didelių netikėtumų Seimo rinkimų antrajame ture nebus. Jų spėjimu, šis turas turėtų būti sėkmingesnis Lietuvos socialdemokratų partijai, lyginant su į priekį pirmajame ture išsiveržusia Darbo partija (DP).
Juoksis tas, kas juoksis paskutinis: A. Butkevičiui (dešinėje) politologai žada premjero kėdę, A. Kubiliui - opozicijos vedlio vaidmenį.
Daugiau nuotraukų (1)
Socialdemokratams turėtų geriau pasisekti dėl dviejų priežasčių: šios partijos pirmaujančių kandidatų apygardose yra daugiau (17, o Viktoro Uspaskicho karių – 12).
Be to, dalį potencialių DP rinkėjų galėjo atbaidyti balsų pirkimo skandalas. Politologai atmetė bet kokią alternatyvios koalicijos galimybę, net jei konservatorių ir liberalų rezultatas antrajame ture būtų labai geras. Ekspertų nuomone, valdžia neišvengiamai kuriam laikui įkris į socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rankas.
Kauno technologijų universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius, profesorius Algis Krupavičius spėjo, kad Seimo rinkimų antrojo rinkimų turo rezultatai bus tokie: pirmaus socialdemokratai, antroji vieta turėtų atitekti „darbiečiams“ arba konservatoriams. Trečioji – Rolando Pakso „tvarkiečiams“, dėl ketvirtosios varžysis liberalai ir „drąsiečiai“.
Politologas griežtai atmetė spekuliacijas, kad kairiesiems gali nepavykti paimti valdžią, nes esą įmanomos alternatyvios koalicijos: konservatorių su DP arba konservatorių, liberalų ir socialdemokratų.
„Kaip nori, taip skaičiuok, bet konservatoriams ir liberalams balsų neužteks. Juk pirmajame ture už valdžios partijas balsavo tik 24 procentai rinkėjų, už opozicines – 74 procentai (2 procentai teko nepriklausomiems kandidatams ir neaiškios pakraipos partijoms – Red.)“ – aiškino profesorius.
Alternatyvos neįmanomos?
Politologai taip pat pabrėžė, jog tradiciniam konservatorių rinkėjui Tėvynės sąjungos sandėris su V. Uspaskichu būtų smūgis šlapiu skuduru per veidą.
Politikos ekspertai mano, kad natūraliai mažesnis rinkėjų aktyvumas naudingas partijoms, kurios daugelyje apylinkių pirmauja, ypač dideliu procentu prieš kitos partijos varžovą. Tada yra tikimybė, kad net nedideliai daliai lyderio rinkėjų skaičiui pakartotinai atėjus prie urnų, jis užsitikrins Seimo nario mandatą. Pirmaujančiųjų kandidatų daugiausiai turi konservatoriai – jie įsiveržė į priekį 23-se apygardose.
Ekspertai vadina neįmanomu ir socialdemokratų sąjungą su konservatoriais. Nors po pirmojo rinkimų turo portalo lrytas.lt kalbintas Seimo narys konservatorius, politologas Egidijus Vareikis tokios teorinės galimybės neatmetė.
„Jeigu iškiltų tokia alternatyva – koalicijos partneriu pasirinkti LSDP arba DP, manau, pasirinktume socialdemokratus. Taip, mūsų ideologijos skirtingos, daugeliu praktinių politinių aspektų nuomonės priešingos, bet teoriškai įmanoma sėsti prie derybų stalo, ieškoti sąlyčio taškų. Populistinė DP, ypač į avantiūras linkęs jos vedlys yra nenuspėjama, todėl pavojinga jėga“, – svarstė konservatorius.
Dešinieji su V. Uspaskichu į žvalgybą neina
Politologas Tomas Janeliūnas irgi teigė neįsivaizduojantis nei konservatorių ir socialdemokratų, nei DP ir Andriaus Kubiliaus partijų koalicijos.
Jis pastebėjo, kad LSDP išjojo ant kovos su dabartine valdžia arklio, tad sandėris su valdžios partijomis socialdemokratams būtų tolygu politinei savižudybei. Lygiai tokia pat politinė mirtis ištiktų konservatorius, jeigu jie ištiestų ranką DP.
„Realiausia lieka naktį po pirmojo rinkimų turo sudarytas koalicijos projektas. Plius dar gali būti įtraukta Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Konservatoriai, matyt, bus gausi ir stipri opozicija“, – spėjo T. Janeliūnas.
Lygtys su nežinomaisiais
Sociologas Dainius Minkevičius sakė, kad pasidėjus prieš akis pirmojo turo rezultatus vienmandatėse apygardose, galima pažaisti politinį žaidimą „Atspėk, kas laimės antrąjį turą“ – pagal numanomas iškritusių partijų rinkėjų simpatijas ir antipatijas. Bet tai būtų lygtis su keliais nežinomaisiais.
„Pavyzdžiui, imkime intrigą kurstančią Vilniaus Naujamiesčio apygardą, kurioje rungiasi Irena Degutienė ir Neringa Venckienė. Per pirmąjį turą I. Degutienė gavo apie 36 procentus balsų, N. Venckienė – per 15 procentų balsų. Trečioje vietoje liko socialdemokratų kandidatas Faustas Latėnas, surinkęs beveik 9 procentus. Logiška būtų galvoti, kad jo rinkėjai antrajame ture turėtų rinktis ne N. Venckienę. I. Degutienei turėtų atitekti ir 7 procentai liberalo Armino Lydekos balsų.
Bet visiškai neaišku, kuriai kandidatei priskirti 8 procentai ketvirtoje vietoje atsidūrusios „darbietės“ Jolantos Gaudutienės balsus. Viena vertus, V. Uspaskichas ir N. Venckienė tikrai nesimpatizuoja vienas kitam. Antra vertus, DP ir „Drąsos kelio“ rinkėjų psichologinis tipas yra panašus – tai protesto balsai, populistinių partijų rėmėjai. Ir pagaliau, neįmanoma nuspėti, kiek pralaimėjusių kandidatų balsuotojų apskritai ateis prie urnų“, – aiškino sociologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.