Kaune virė itin įdomi politinė kova, iki šiol mieste dominavusiems konservatoriams pirštinę metę „Drąsos kelio“ kandidatai netikėtai pateko į antrąjį rinkimų turą ir tapo rimtais konkurentais.
Iš aštuonių rinkimų apygardų, šešiose į antrąjį rinkimų turą pateko Drąsiaus Kedžio gerbėjai. Dvejose apygardose konservatoriai grūmėsi su Darbo partijos atstovais.
Preliminariais duomenimis, konservatorių kandidatai nugalėjo visose rinkimų apygardose, tai bene istorinė populiarumo netekusios partijos pergalė jos neįveikiama tvirtove vadinamame mieste.
Kauno konservatorių štabe pakilios nuotaikos įsivyravo vos uždarius rinkimų apylinkes, ėmę plaukti duomenys liudijo, jog kauniečiai pasirinko šios partijos atstovus.
Žaliakalnio rinkimų apygardoje Rasa Juknevičienė laimėjo prieš Algirdą Patacką, Dainavos apygardoje nemaža balsų persvara „Drąsos kelio“ atstovą Saulių Stomą įveikė konservatorius Kazimieras Kuzminskas. Tėvynės Sąjungos atstovas Donatas Jankauskas Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje įveikė Audronę Skučienę.
Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius didelė balsų persvara laimėjo Seimo rinkimus ir įveikė beveik niekam nežinomą „Drąsos kelio“ atstovą Dainių Danilevičių.
Parlamentaras Arimantas Dumčius Kalniečių rinkimų apygardoje nugalėjo „Drąsos kelio“ kandidatą, buvusį aukštą policijos, Valstybės saugumo bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną Zenoną Žymančių.
Dešinieji pirmauja ir dvejose rinkimų apygardose, kuriose jų kandidatai varžosi su Darbo partijos atstovais.
Gana ilgai Kauno konservatorių štabas nesulaukė žinių iš Panemunės rinkimų apygardos, kurioje vyko kova tarp „Drąsos kelio“ pirmininko, kunigystę į politiką iškeitusio Jono Varkalos ir konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės. Pradžioje abejota ar politikei pavyks įveikti gana specifiniame Kauno rajone kandidatūrą iškėlusį buvusį dvasininką. Galiausiai tapo aišku, ženklia balsų persvara Seimo rinkimus laimėjo V. M. Čigriejienė.
Politinės dvikovos Kaune (visose apygardose laimėjo konservatoriai)
Centro – konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Gintaras Dručkus (Drąsos kelias).
Šilainių – Rimantas Jonas Dagys (TS-LKD), Saulius Girdauskas (Darbo partija).
Aleksoto – Vilijampolės – Rytas Kupčinskas (TS-LKD), Sigytas Klimas (Darbo partija).
Žaliakalnio – Rasa Juknevičienė (TS-LKD), Algirdas Patackas (Drąsos kelias).
Kalniečių – Arimantas Dumčius (TS-LKD), Zenonas Žymančius (Drąsos kelias).
Dainavos – Kazimieras Kuzminskas (TS-LKD), Saulius Stoma (Drąsos kelias).
Pramonės – Kazys Starkevičius (TS-LKD), Dainius Danilevičius (Drąsos kelias).
Pamenunės – Vida Marija Čigriejienė (TS-LKD), Jonas Varkala (Drąsos kelias).
Kauno kaimiškoji - Donatas Jankauskas (TS-LKD), Audronė Skučienė (Drąsos kelias).
Protesto balsų ištakos - "EBSW" ir "Sekundės" banko žlugimuose
Paaiškėjus, jog visose devyniose Kauno rinkimų apygardose Seimo rinkimus laimėjo konservatorių kandidatai, šios partijos štabe įsivyravo pakili nuotaika.
Politikai sveikino vieni kitus, už pergalę kėlė šampano taures, giedojo partijos himnu tapusią dainą „Žemėj Lietuvos“. Kauno konservatorių lyderis, miesto meras Andrius Kupčinskas lrytas.lt teigė, jog šių rinkimų rezultatai pranoko lūkesčius.
„Anksčiau tokia sėkmė mūsų nelydėdavo. Būdavo, laimime tai septyniose, tai šešiose rinkimų apygardose. Tai, ką šiuo metu matome, tikrai neblogas rezultatas. Kaunas dar kartą patvirtino, jog yra dešiniųjų pažiūrų, miestas, kuriame puoselėjamos tradicinės vertybės. Šio miesto gyventojai atsakingai ir balsuoja“, - vėlų sekmadienio vakarą sakė A. Kupčinskas.
Paklausus, kaip vertina kauniečių pomėgį pateikti ne pačių maloniausių staigmenų, miesto meru bei parlamentaru išrenkant Vytautą Šustauską, o šiuose rinkimuose paramą išreiškiant „Drąsos keliui“, A. Kupčinskas sakė, jog protesto balsų fenomeną paaiškintų išgyventos ekonominės krizės.
„Kaune mes ko gero labiausiai pajutome finansinę krizę. Kai žlugo EBSW koncernas, „Sekundės“ bankas, labai daug žmonių prarado savo santaupas. Šie balsai niekur neemigravo, pajutome, jog nuo 2000-ųjų metų apie 20 procentų kauniečių renkasi vis naujus gelbėtojus, ar populistus. Pradžioje buvo V. Šustauskas, o vėliau – vis kiti gelbėtojai“, - sakė Kauno konservatorių lyderis, miesto meras A. Kupčinskas.
Miesto meras pripažino, jog pergalė antrajame rinkimų ture – ypač atkaklaus kandidatų rinkimų štabų darbo rezultatas. Reikėjo mobilizuoti ne tik tradiciškai už konservatorius balsuojančius rinkėjus, bet ir užsitikrinti kitų, į antrąjį rinkimų turą nepatekusių kandidatų bei jų atstovaujamų partijų paramą.
R. Juknevičienė: kova su A. Patacku buvo nelengva
Bene labiausiai intriguojanti kova virė Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje, kur ietis surėmė du dešiniųjų pažiūrų kandidatai – šiandien trečią kartą iš eilės vienmandatėje apygardoje Seimo narės mandatą iškovojusi konservatorių vicepirmininkė Rasa Juknevičienė ir Kovo 11-osios akto signataras, „Drąsos kelio“ atstovas Algirdas Patackas. Politikos
R. Juknevičienė lrytas.lt žurnalistui sakė, jog ši kova jai nebuvo lengva.
„Šie rinkimai man buvo naujas iššūkis, nes reikėjo konkuruoti su dešinės pakraipos kandidatu. Kiek žinau, antrajame rinkimų ture jį palaikė ir visiškai priešingų pažiūrų žmonės“, - sakė R. Juknevičienė.
Apibendrindama rinkimų rezultatus Kaune, R. Juknevičienė tikino, kad antrojo rinkimų turo rezultatai jos pernelyg nenustebino, pirmasis turas parodė, jog laimi konservatoriai.
Konservatorius gana nemaloniai nuteikė faktas, kad į antrąjį rinkimų turą netikėtai pateko „Drąsos kelio“ kandidatai. Garliavoje, Klonio gatvėje gimusi, dviejų žmonių nužudymu įtariamo D. Kedžio garbintojus subūrusi politinė partija neslėpė ambicijų. Jos vėliavnešė, buvusi teisėja, D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė nusprendė mesti iššūkį pačiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir su ja susigrumti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Neseniai įkurtos partijos strategai nusprendė gudriai smogti ir R. Juknevičienei - jos konkurentu tapo labai dažnai kaip konservatorius identifikuojamas Kovo 11-osios akto signataras, buvęs parlamentaras A. Patackas.
„Kalbant apie Garliavos fenomeną, jis labai stipriai poliarizavo, suskaldė visuomenę. Man teko daug bendrauti su žmonėmis, nuo visiškos meilės iki visiškos neapykantos tai istorijai. Rinkimų rezultatai rodo, kad šiai istorijai nei Kaune, nei visoje Lietuvoje nėra didelės paramos“, - sakė R. Juknevičienė.
Paklausus, kaip įsivaizduoja tolimesnę politinę dėlionę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė sakė nenorinti užsiimti ateities spėjimais.
„Dar nežinome kokia Lietuvoje bus vyriausybė, kokia situacija. Kaip sugebės Lietuva įveikti energetinės priklausomybės problemą, kuri yra pati didžiausia. Laukia didžiuliai iššūkiai ir daug darbų, nežiūrint kur būsime, pozicijoje ar opozicijoje. Jei teks dirbti opozicijoje – mes turime aiškų žinojimą ko reikia Lietuvai ir tai mes įgyvendinsime būdami bet kurioje pozicijoje. Žinoma, būnant vyriausybėje tai gali įgyvendinti konkrečiais darbais“, - sakė R. Juknevičienė.
