Oficialiai maldininkų buvo 3,1 mln., bet daug žmonių į
šventąsias vietas atvyko be atitinkamų leidimų.
Tačiau tai nesutrukdė Mekos gubernatoriui princui Khaledui al
Faisalui sekmadienį pareikšti žurnalistams:
„Viskas ėjosi labai gerai“. Princas pridūrė, kad šiemetinis
hadžas buvo „visų laikų sėkmingiausias“.
Pernai hadže dalyvavo beveik 3 mln. tikinčiųjų. Ši
piligriminė kelionė į Meką yra vienas iš penkių islamo stulpų;
ją bent kartą gyvenime turi atlikti visi išgalintys ir fiziškai
pajėgiantys musulmonai.
Pasak pareigūnų, penkias hadžo dienas saugumu rūpinosi
maždaug 120 tūkst. policininkų ir dar tiek pat sveikatos apsaugos
ir sanitarijos darbuotojų. Hadžas laikomas didžiausiu pasaulyje
metiniu žmonių susibūrimu.
Kaip sakė Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministras Abdullah al
Rabia, šio hadžo metu nebuvo jokių rimtų ligų ar
epidemijų.
Rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūra
patvirtino, kad vienas Saudo Arabijos pilietis mirė nuo paslaptingos
ligos, kurią sukelia SARS šeimai priskiriamas virusas, bet Saudo
Arabijos sveikatos apsaugos pareigūnai tuo metu neteikė didelės
reikšmės tikimybei, kad hadžo metu gali įvykti šios ligos
protrūkis.
Paskutiniai likę hadžo maldininkai pirmadienį mėtė akmenukus
į tris Šėtoną vaizduojančius stulpus Minos slėnyje, o tada
patraukė į Meką paskutinį kartą apeiti Kaabos Didžiojoje
mečetėje, į kurią atsisukę meldžiasi viso pasaulio musulmonai.
Po šių ritualų maldininkai išvyksta namo.
Nors anksčiau hadžą temdydavo žmonių aukų pareikalaudavę
incidentai, tokie kaip potvyniai, spūstys ir gaisrai, pastaraisiais
metais incidentų beveik nebuvo, nes vyriausybė įgyvendino daug
milijonų dolerių kainavusius projektus hadžo sąlygoms pagerinti.
Vien šiais metais karalystė išleido daugiau kaip 1,1 mlrd.
rialų (293,3 mln. dolerių) plėtros projektams šventosiose vietose
Minoje, Arafate ir Muzdalifoje netoli Mekos.