Valdžią sudėtingu laikotarpiu perėmęs A. Kubilius ėmėsi ryžtingų veiksmų, nors ir ne visuomet pamatuotų.
Vis dėlto per audrą rifų zonoje atsidūręs valstybės laivas pagaliau išvairuotas į ramesnius vandenis. Ekonomika auga, palengva traukiasi netgi juodoji „Sodros” deficito skylė.
Tačiau tai tik ūkio būklės paradinė pusė. Tikrovė tokia, kad konservatoriams ir jų bendražygiams nepavyko įvykdyti bene svarbiausių savo užmojų.
„Numatysime neatidėliotinus veiksmus, supaprastinančius verslo steigimo ir bankroto procedūras, liberalizuojančius darbo santykius, sumažinančius verslą kontroliuojančių valstybės institucijų skaičių ir palengvinančius teritorijų planavimo procedūras.” Taip buvo skelbiama 15-osios Vyriausybės programoje.
Ką turime? Pasaulio banko skelbiamame „Doing Business” reitinge Lietuva šiemet smuktelėjo iš 26-osios vietos į 27-ąją. O juk 2009 metais pasirašytame Nacionaliniame susitarime buvo numatyta, kad mūsų šalis jau 2011-aisiais bus 15-ojoje pozicijoje.
Kartu su žlugusia renovacijos programa tai bene didžiausias kadenciją baigiančios koalicijos pralaimėjimas.
Pagal verslo pradžios sąlygas mūsų šalis per pastaruosius metus klestelėjo iš 103-iosios į 107-ąją vietą pasaulyje, pagal investuotojų apsaugą – iš 66-osios į 70-ąją.
A. Kubilius mėgo girtis pritrauktais užsienio investuotojais. Jų sąrašas išties stulbinantis: nuo bankininkystės milžino „Barclays” iki neseniai įmonę Lietuvoje įsigijusio JAV energetikos koncerno „Chevron”.
Tačiau kone visi premjero surasti užsieniečiai Lietuvą pasirinko tik gavę nemenkų įvairiausių nuolaidų.
Ar pagerėjo gyvenimas tiems, kurie į mūsų šalį atėjo ne už rankų vedami, o patys? Vargu. Kaip ir Lietuvos verslininkams, į kuriuos pastaruosius ketvertą metų buvo žvelgiama iš aukšto.
Biotechnologijų sritis mūsų šalyje jau paskelbta kone prioritetine.
Bet tai pripažįsta tiktai aukščiausi pareigūnai, o vidurinės grandies valdininkijai – nusispjauti.
Antai daug šalyje investuojančios „Thermo Fisher Scientific” vadovai neslėpė, kad verslo aplinka čia puiki, tačiau viską žlugdo biurokratija.
Amerikiečiams protu nesuvokiama: norint pastatyti mokslo tyrimų centrą, vien dokumentus reikia tvarkyti ir derinti ištisus metus!
Užsieniečiai niekaip neįkerta, kodėl žmogus mūsų šalyje neturi teisės vieną dieną padirbėti ilgiau, o kitą – trumpiau.
Galbūt lengviau lietuviams? Vargu. Antai iškabą pakeitę alkoholio ir tabako rinkos kontrolieriai tebesidarbuoja pagal senus metodus.
Jei baras pasiūlė klientams legalia degtine užpilti kelias žoleles ir nusipirkti tą butelį, kad galėtų vėliau išgerti, tai jau nelegalus alkoholis.
Reikia atimti licenciją be teisės grįžti į verslą!
Ar naujoji dauguma, kad ir kokia ji būtų, sugebės pažaboti valstybės tarnyboje įsitaisiusius bukagalvius? Drambliuko svajonė.
Juk net rinkimų programose biurokratijos mažinimas – nebent tarp paskutinių eilučių. Kur kas svarbesni pažadai padvigubinti minimalų atlyginimą, įvesti nebe dvejų, o net trejų metų motinystės atostogas ir kitokios niekaip neįgyvendinamos sapalionės.
Kita vertus, nemaža dalis šįmet išrinktų politikų jau suspėjo anksčiau pabūti valdžioje. Ar teko kam nors regėti kokių nors prošvaisčių mūšio su biurokratiniu aparatu fronte? Vargu.
Tad ir šiuos rinkimus laimėjo ne kairieji, ne dešinieji, o valdininkija.
Tačiau ar Lietuvoje kada nors yra buvę kitaip?
