„Žemės ūkio ministerijai nepavyko parengti tokių teisės aktų, kurie įpareigotų ūkininkus laikytis išankstinių grūdų pardavimo sutarčių”, – apgailestavo salyklo gamyklos „Maltosa” vadovas Valerijonas Kožemiaka.
Grūdų perdirbėjai dėl išankstinių sutarčių kenčia nuo 2010-ųjų, kai pasaulio biržose ėmė pūstis grūdų kainos. Tuomet ūkininkai, numoję į susitarimus, derlių pardavė tiems, kurie pasiūlė gerokai brangiau.
Išeitis – birža?
Baudos už netesybas – ne išeitis. „Maltosos” vadovo nuomone, reikia tokių teisės aktų, kurie būtų abiem pusėms priimtini.
Ūkininkai juk gali apdrausti pasėlius. Jei gamtos stichijos suniokoja derlių, už gautą draudimo išmoką nupirkus biržoje grūdų sutartį vis tiek derėtų įvykdyti.
Taip šiuo metu elgiasi su užsieniu prekiaujančios bendrovės.
Net ir patirdamos nuostolių užsakovams jos nugabena tokį grūdų kiekį, koks numatytas sutartyje.
„Juk aš negaliu užsienio aludariams pasakyti, kad su jais anksčiau sudarytas mano sandoris negalioja, nes biržose pabrango kviečiai”, – aiškino V.Kožemiaka.
„Maltosos” vadovas viliasi, kad įsigyti grūdų per interneto grūdų biržą bus paprasčiau.
„Pasižvalgiau: kol kas procesas vangokas. Bet tikėtina, jog po metų kitų į ją persikels visa prekyba grūdais”, – sakė V.Kožemiaka.
Sudarė tik porą sandorių
Prieš mėnesį pradėjusią veikti elektroninės prekybos grūdais sistemą ūkininkai ir pirkėjai išbandė nedrąsiai.
Pasak vieno „AgroBiržos” iniciatorių Mindaugo Gedvilo, šiuo metu biržoje užsiregistravo ir smulkių, ir stambių grūdininkystės ūkių savininkai.
Spalio 16-ąją biržoje buvo sudaryta pora sandorių – parduota 400 tonų antros klasės kviečių. Bendra sandorių vertė siekė 326 tūkst. litų. Bet po jų stojo tyla, abi pusės dar žvalgosi į viena kitos kainas.
Jos biržoje dabar yra šiek tiek aukštesnės už rinkos vidurkį.
Pavyzdžiui, šiuo metu Panevėžio regione už toną antros klasės kviečių supirkėjai siūlo 795 litus, o ateities – gruodžio ir vasario mėnesių sandoriams – 825 litus. Augintojai jau dabar už toną tokių kviečių norėtų gauti 830 litų.
„Supirkėjų elevatoriai vis dar pilni. Todėl jie daugiau pinigų už grūdus yra paskyrę vėlesniam laikotarpiui. Vis dėlto ir pirkėjų, ir pardavėjų siūlomos kainos nėra pernelyg nutolusios”, – sakė M.Gedvilas.
Kainą siūlo pirkėjai
Biržoje užsiregistravę ūkininkai šiuo metu siūlo apie 500 tonų grūdų.
Biržos iniciatoriai viliasi, kad jų atsiras daugiau, nes prekybos grūdais internetu būdas sandorius daro skaidresnius.
Perdirbimo ar grūdų prekybos įmonės siūlo kainą. Jos nustato trąšų ar augalų apsaugos priemonių kainas ir numato, kokį kiekį grūdų už tai galės atsiimti.
„Grūdai eksportuojami, anaiptol ne visi ūkininkai įstengia ar suspėja pasidomėti, kokios išties pasaulio rinkoje yra jų kainos.
Biržoje žemdirbiai patys gali prašyti norimos kainos ir stebėti, kaip vyksta sandoriai”, – aiškino bendrovės „Amilina” tiekimo direktorius Renatas Saikus.
Krakmolą gaminanti „Amilina” yra viena iš dviejų įmonių, biržoje sudariusių elektroninės prekybos sandorį. Kas buvo antras pirkėjas, kol kas nutylima.
Patenkino smalsumą
Pasvalio rajono bendrovės „Darius Agro” vadovas Darius Rasiukas, pardavęs biržoje pirmuosius 200 tonų kviečių (maždaug po 810 litų už toną), patenkino ir savo smalsumą.
„Buvome sudarę išankstinių sutarčių su grūdų perdirbėjais, tad jas turėjome įvykdyti. Dabar po truputį pardavinėjame tai, ką prikūlėme viršaus.
Šiuo metu kviečių paklausa didesnė nei miežių ar rugių. Todėl juos ir pabandėme parduoti per biržą”, – pasakojo D.Rasiukas.
Kol kas daugiau parduoti grūdų jis neketina. Saugyklų bendrovė turi, todėl nėra būtina kuo skubiau išparduoti grūdus. Juolab kad žiemą jie paprastai būna brangesni.
