Teisės instituto kriminologinių tyrimų skyriaus atstovas
Gintautas Sakalauskas antradienį su kolegomis žurnalistams
pristatęs tyrimą teigė, kad Lietuva savo baudžiamąja politika ir
jos represyvumu „dar labai stipriai priklauso buvusiam Sovietų
Sąjungos blokui“.
„Jeigu artimiausius penkerius metus išliks tokia pati tendencija,
kokia yra dabar, mes po penkerių metų turėsime du kartus daugiau
kalinių, nei turime dabar, sus visomis iš to išplaukiančiomis
pasekmėmis ir finansine, ir nesaugumo prasme. Per pastaruosius trejus
metus kalinių skaičius padidėjo 25 proc.“, - kalbėjo
G. Sakalauskas.
Jo teigimu, vieno kalinio išlaikymas per metus kainuoja 20
tūkst. litų.
Pasak mokslininko, Lietuvoje 100 tūks. gyventojų. tenka 330
kalinių, o tai yra pats didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
„Iš sovietinės baudimo kultūros mes išeisime turbūt vėliau
nei išeisime energetine prasme. Mes paskaičiavome, kad faktiškai
kas antras žmogus, kuris yra nuteisiamas, yra nuteisiamas įkalinimu.
Arba iš karto įkalinimu, arba arešto bausme arba jam, pavyzdžiui,
bauda pakeičiama į areštą, jei jis jos nesumoka arba atidėjus
bausmės vykdymą griežtai jį prižiūrint ir jam nesilaikant
sąlygų, jis vėl siunčiamas į įkalinimo įstaigą. Tuo mes labai
stipriai išsiskiriame, nėra Europos Sąjungoje šalių, kurios 50
proc. (nuteistų) žmonių uždarinėtų įkalinimo įstaigose“, -
teigė G.Sakalauskas.
Anot jo, sovietmečiu valdžia buvo linkusi „lengva ranka
uždarinėti žmones į įkalinimo įstaigas“. Pasak tyrimo autorių,
per pastarąjį dešimtmetį Baudžiamasis kodeksas buvo pakeistas 40
kartų, o iniciatyvų jį keisti buvo dar daugiau.
„Tam tikri pakeitimai buvo svarbūs ir reikalingi, nes
integruojantis į ES ar pastebėjus tam tikrų netikslumų buvo
ištaisytos klaidos, bet labai dažnai tie pakeitimai buvo susiję su
baudžiamosios atsakomybės griežtinimu“, - sakė mokslininkas.
„Tas uždarinėjimas lengva ranka, kuris pirmiausia pasireiškia
dažnu laisvės atėmimo taikymu ir ilgam laikui iš dalies yra
išlikęs iki šiol“, - kalbėjo G. Sakalauskas.
Teisės instituto ekspertas sakė, jog pastaraisiais metais
šalyje vis rečiau taikomas lygtinis paleidimas, vidutinė skiriama
laisvės atėmimo bausmė siekia šešerius metus, o realiai atliekama
- dvejus metus.
„Skamba paradoksaliai, bet jai mes pažiūrėtume į 2000 metų
amnestiją, kai kalinių skaičius dirbtinai buvo sumažintas
trečdaliu ir realiai per tuos metus į laisvę paleista 2,5 tūkst.
kalinių, nieko neatsitiko. T.y. mes toliau gyvenome, nusikalstamumas
nepadidėjo, nieko neatsitiko. Tokie pavyzdžiai rodo, kad tai
nesukelia kažkokių didelių pokyčių visuomenėje“, - dėstė
G. Sakalauskas.
Pasak jo, įskaičiuojant teismus, prokuratūrą, policiją,
valstybė per metus baudžiamajam persekiojimui išleidžia maždaug 2
mlrd. litų.
„Kalbant apie kalinius, viskas labai paprasta. Vienas kalinys per
metus kainuoja 20 tūkst. litų. Kiekvienas vidutiniškai sumokame po
150 litų tiktai įkalinimo išlaikymui. Skaičiuojant, kad teismai
sugalvotų šiemet skirti bent vieneriais metais trumpesnį
įkalinimą negu, kad jie skiria, per metus mes sutaupome 10 mln.
litų. Kasmet įkalinimu nuteisiama 5 tūkst. žmonių“, - vardijo
mokslininkas.
Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas prognozavo, jog
naujai išrinktas Seimas gali vėl imti griežtinti Baudžiamąjį
kodeksą.
„Pirmais metais po to, kai susirenka naujas Seimas baudžiamoji
politika iš karto aktyvėja ir pamatysite dabar, 2013 metais, Seimo
nariai vėl pateiks šūsnį siūlymų, kaip mūsų baudžiamasis
kodeksas turi būti keičiamas, kaip turi būti griežtinamos
bausmės, kokie nauji nusikaltimai baudžiamajame kodekse turi
atsirasti. Taip buvo po kiekvienų rinkimų, prognozuoju, kad bus ir
po šių“, - teigė A. Čepas.
Pasak jo, vasarą įsigaliojęs Probacijos įstatymas ir suo juo
susiję pakeitimai įtvirtino „paradigminius pasikeitimus“ Lietuvos
baudžiamojoje teisėje ir politikoje, tačiau apgailestavo, kad
teismų praktikoje jie kol kas menkai atsispindi.
„Buvo numatytos galimybės į baudžiamąjį procesą ateiti ne
tik teisininkams, bet ir psichologams, sociologams, numatytos
galimybės, kad teismai priimdami sprendimus, kokią bausmę skirti,
galėtų prašyti socialinio tyrimo apie kaltinamąjį teisiamąjį -
išvadų, kurios galėtų pasakyti, kas tai per žmogus, kokia bausmė
jam iš tikrųjų galėtų suveikti. Nuo liepos 1 įstatymas veikia,
galimybė numatyta. Teismai iš viso nesinaudoja, ignoruoja šitą
galimybę gauti praktines, moksliškai pagrįstas žinias“, - sakė
ekspertas.
„Labai daug komisijų sprendimų, kad lygtinis paleidimas turi
būti taikomas, atmetama teismuose praktiškai nemotyvuojant tų
sprendimų atmesti komisijų siūlymus“, - kalbėjo A. Čepas.