Dovaną Respublikinei Panevėžio ligoninei įteikė vilnietė smėlio menininkė ir projekto „Smėlio džiazas” kūrėja Jurgita Minderytė.
Taip kūrėja atsidėkojo skyriaus specialistams, mat jie J. Minderytei pagelbėjo konsultacijomis, kai menininkė Vilniuje steigė smėlio terapijos centrą. Jį lanko raidos sutrikimų turintys vaikai.
Smėlio meno šviesos stalas patiko Panevėžio ligoninės Pirmojo psichiatrijos skyriaus pacientams.
„Ligonis, kuriam terapijos metu per sunku 55 minutes vien tik kalbėtis, piešdamas smėlyje pamiršo jį kamuojantį nerimą. Jis net nepastebėjo, kad baigėsi seansas. Žmogui labai patiko ši bendravimo forma”, – sakė skyriuje dirbanti psichologė ir psichoterapeutė Eglė Zubienė.
Kai kurie koridoriuje vaikštinėjantys skyriaus pacientai domėjosi smėlio meno šviesos lenta. Jie planavo, ką patys norėtų nupiešti smėlyje. Viena moteris sakė norinti nubrėžti apskritimą, o jo centre pažymėti tašką – kad būtų aišku, „kaip sukasi Žemė ir kur yra centras”.
Teigiama, kad smėlio menas turi atpalaiduojamąjį, fantaziją ir pasąmonę išlaisvinantį poveikį. Smėlio meno terapija rekomenduojama ne tik turintiems dvasios negalią, bet ir sveikiems žmonėms.
E. Zubienės teigimu, smėlio meno šviesos stalas ligoninei tarsi nukrito iš dangaus. Panevėžio ligoninė – kol kas vienintelė, pradėjusi pacientams taikyti šią neįprastą terapiją.
„Piešimas smėlyje gali pagelbėti atsipalaiduoti ne tik ligoniams, bet ir skyriaus personalui, nes darbas su sunkią psichikos negalią turinčiais ligoniais greičiau išbalansuoja. Todėl smėlio terapija – viena galimybių atkurti pusiausvyrą”, – sakė E. Zubienė.