Pasaulio ekonomikos negandos aplenkė mūsų šalį, todėl bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis buvo didesnis, nei spėliojo įvairaus plauko specialistai. Jų nuomone, BVP galėjo ūgtelėti iki 4 procentų.
Pasak DNB banko analitiko Roko Bancevičiaus, trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo duomenys turėtų pristabdyti kalbas apie antrąją krizės bangą.
„Ūkis praėjusį ketvirtį paaugo 4,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, – greičiau negu antrąjį ketvirtį, kai plėtra siekė 2,2 proc.
Tiesa, pavasarį 35 dienas dėl planinio remonto nedirbo „Orlen Lietuva” naftos perdirbimo gamykla.
Tai turėjo neigiamos įtakos antrojo ketvirčio rezultatui”, – sakė R.Bancevičius.
Anot jo, trečiasis ketvirtis buvo geras žemdirbiams, kurių dalis produkcijos jau atsispindi paskelbtuose duomenyse.
Tą patį pripažino ir „Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Pasak jos, prisidėjo visos šalies pramonės rezultatai, tačiau daugiausia įtakos padarė geras šių metų derlius.
„Trečiąjį ketvirtį mes paprastai stebime nemažą žemės ūkio įtaką BVP, tačiau šį kartą ypač geri jo rezultatai, mano nuomone, buvo didžiausias postūmis ūgtelėti BVP”, – kalbėjo analitikė.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį šoktelėjo, tačiau netrukus stos į ramesnę vagą.
„Pastaraisiais mėnesiais pagrindinių šalies ūkio sektorių rodikliai buvo neblogi, o apdirbamosios pramonės – net geresni, nei buvo galima tikėtis tokiomis sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis.
Tačiau žiemos sezono pradžią „papuošiančios” rekordiškai didelės šildymo sąskaitos vers namų ūkius naudoti santaupas ir riboti ne pačių būtiniausių prekių vartojimą.
Neaišku ir dėl pasaulio ūkio bei pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtros”, – įspėjo SEB analitikas.
„Swedbank” vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi, o pagrindinis augimo veiksnys buvo eksportas.
„Didelę dalį euro zonos valstybių tebekausto recesija. Lietuvos eksportas į Vokietiją ar Prancūziją šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei pernai.
Užtat eksportas į kitas sparčiai augančias kaimynines šalis visiškai kompensavo praradimus Vakaruose”, – sakė N.Mačiulis.
Tik skaičiai
Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, padidėjo 4,4 proc. ir to meto kainomis siekė 29,734 mlrd. litų. BVP augimas trečiąjį ketvirtį buvo didžiausias per visus šiuos metus.
Lietuvos BVP per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, augo 3,5 proc. – jo sukurta už 83,504 mlrd. litų.
