Bylą išnagrinėjęs ir nuosprendį kasininkei paskelbęs
Vilniaus apygardos teismas padarė prielaidą, kad D. Petrauskienė,
pasinaudodama savo pareigomis, galėjo skolintis iš Seimo kasos. Be
to, D. Petrauskienei kitoje teisėsaugos tiriamoje byloje yra pateikti
įtarimai.
Dabar R. Petkelienės ir kitos nuteistosios Olgos Goluskaitės byla
pagal proceso dalyvių skundus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.
Penktadienį liudytoja apklausta D. Petrauskienė. Atsižvelgiant
į kitą ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, moteris nebuvo įspėta
dėl melagingų parodymų davimo.
„Viskas yra šmeižtas, aš ruošiu medžiagą teismui už
moralinę žalą - tau ir dukrai“, - Apeliaciniame teisme apklausos
pradžioje pasisukusi į R. Petkelienę sakė buvusi jos viršininkė.
Buvusi kasininkė liudija skolinusi Seimo pinigų tuometinei Seimo
Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, Seimo nariams,
parlamento kanceliarijos darbuotojams. Vilniaus apygardos teismo
posėdyje R.Petkelienės duktė Jurgita Petkelytė sako žinojusi, kad
jos motina skolindavo Seimo kasos pinigus įvairiems parlamento
darbuotojams.
„Pamenu tokių atvejų, kai į kasą ateidavo D.Petrauskienė ir
sakydavo: „Regina, duok pinigų“, - yra liudijusi J.Petkelytė.
D.Petrauskienė teisme tikino, kad kasininkės pasakojimai yra
absurdas. Tačiau valstybės kaltintoja Vilniaus apygardos
prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė paprašė jos pakomentuoti
byloje esantį įrašą - „50 tūkst. 200 Reginai“. Pasak prokurorės,
šis įrašas buvo subraukytas, tačiau specialistams jį pavyko
atkurti.
„Ten gali būti bet kas - buvo net gimimo datos, telefonų
numeriai, o man norėjo „pripaišyti“, kad tai - pinigai“, - gynėsi
D.Petrauskienė.
Ji tikino, kad būdama Finansų departamento direktore gaudavo
gerą atlyginimą ir jai nebuvo poreikio skolintis pinigų.
D.Petrauskienė posėdyje penktadienį pateikė naują aplinkybę
- esą R.Petkelienė Seimo kasoje saugojo svetimus pinigus. Iš
liudytojos pasakojimo galima susidaryti įspūdį, kad taip esą per
tikrinimus galėjo būti nepastebėtas pinigų trūkumas.
Baigdama trumpą pasakojimą teismui D.Petrauskienė pareiškė,
kad pati labai nukentėjo šioje istorijoje, ji buvo perkelta į
žemesnes pareigas. D.Petrauskienė liudytoja apklausta ir
nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, tačiau jos apklausa
tada buvo ne vieša.
R.Petkelienė trečiadienį viso posėdžio metu verkė.
Kadangi prokuratūra anksčiau teismo posėdyje pateikė
patikslintą kaltinimą, nuteistajai buvo suteikta galimybė
pasisakyti dėl naujų kaltinimų. Pagal jį moteriai
inkriminuojamas 441 tūkst. litų iššvaistymas.
R.Petkelienė teigia, kad iš šio sumos apie 60 tūkst. litų ji
perdavė D.Petrauskienei. Jos liudijimu, pinigai fiziškai perduoti
per daugybę kartų. Teisėjai teiravosi, ar ji apie kalbėjosi su
D.Petrauskiene.
''Su ja nekalbėjau, kad nebūčiau apkaltinta grasinimais, čia
jos sąžinės reikalas“, - teigė nuteistoji.
Pasak jos, dalis šios sumos buvo pagrįsta rašteliais, kuriuos
matė ir kiti darbuotojai. Kur dabar yra šie rašteliai, ji
nežinanti.
„Tokia rimta įstaiga - Seimo kanceliarija, aukšto lygio
žmonės. (...) Likau plika, basa, man sunku įsidarbinti“, -
kūkčiojo nuteistoji, kai teisėjai teiravosi, ar ji suvokė, kad
neturti teisės perduoti ne savo pinigų.
Liudytoja teisme taip pat apklausta R.Petkelienę per atostogas
pavadavusi Sigita Karpickienė tikino nemačiusi jokių skolos
raštelių. Šiai moteriai taip pat pateikti įtarimai tame pačiame
tyrime kaip ir D.Petrauskienei.
Dvejus metus kalėti nuteistų R.Petkelienės ir Olgos
Goluskaitės teisėjai trečiadienį teiravosi, ar jos artimiausiu
metu realiai gali atlyginti Seimo kanceliarijai padarytą žalą. Iš
moterų pasakojimų paaiškėjo, kad visas jų turtas areštuotas.
Tačiau jos nesiėmė priemonių gauti teismo leidimą jį realizuoti,
kad būtų bent kiek sumokėtas priteistas ieškinys.
Prokurorė V. Gužaitė teigė, kad švelninti bausmės nėra
pagrindo - ji ir taip yra mažesnė už sankcijos vidurkį.
Kita nuteistoji O. Goluskaitė teigė, kad ji esanti pensininkė, o
butas įkeistas bankui, dabar bankas už skolas jį nori parduoti.
Bylos duomenimis, R. Petkelienė įvairiomis sumomis skolindavo
O. Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos. Pastaroji yra sakiusi, kad juos
pralošė kazino.
Liepos 13 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino buvusią
Seimo kasininkę iššvaisčius iš Seimo kanceliarijos kasos daugiau
nei 373 tūkst. litų, bet ji išteisinta dėl 62 tūkst. litų
pasisavinimo. Būtent pastarąją sumą prokuratūra siūlo taip pat
pripažinti iššvaistymu.
Vilniaus apygardos teismas R. Petkelienei skyrė realią dvejų
metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokią pat bausmę
už sukčiavimą gavo ir Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė
O. Goluskaitė. Abi moterys prašo skirti joms švelnesnes bausmes.
R. Petkelienė skunde rašo, kad dabar dirba, charakterizuojama
teigiamai, stengiasi atlyginti žalą, todėl neturėtų būti
siunčiama atlikti laisvės atėmimo bausmės.
Abi nuteistosios Seimo kanceliarijai turės grąžinti 373 tūkst.
500 litų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo moterys paliktos
laisvėje. Nuosprendis įsiteisės po jo peržiūrėjimo Lietuvos
apeliaciniame teisme.
R. Petkelienė anksčiau teisme prisipažino išeikvojusi jai
patikėtus pinigus, bet teigė jų nepasisavinusi. Teismas konstatavo,
kad pinigus buvusi kasininkė iššvaistė dėl neatsargumo ir
pasitikėjimo kitais žmonėmis.
O. Goluskaitė teisme taip pat prisipažino nusižengusi, teigė
taip suklydusi pirmą kartą gyvenime ir prašė skirti jai švelnią
bausmę.
Didžiulis pinigų trūkumas Seimo kasoje aptiktas 2009-ųjų
liepą. Tada per reviziją pasigesta apie 440 tūkst. litų.