Dabar graudu žiūrėti, kaip į būsimą Seimą nepatekę veikėjai be jokio užsidegimo sliūkina į posėdžių salę arba sprunka iš jos pirmai progai pasitaikius.
Kas gali norėti dirbti, kai galima ir nebedirbti?
Nors įvairias frakcijas išmaišęs J. Ramonas niekada neturėjo didelio užsidegimo lankyti posėdžių, po nesėkmingų rinkimų ūpas dirbti jam išvis pradingo.
Vakarykštis Seimo posėdis, kuriame pristatytas kitų metų biudžeto projektas, nesudomino ir rinkimus pralaimėjusio konservatoriaus V. Bacevičiaus.
Kiti rinkėjų į politikos užribį nublokšti Seimo nariai pirmą kartą po rinkimų surengtame posėdyje irgi ilgai neužsibūdavo. Antai net ir be vairuotojo pažymėjimo likęs V.Babilius į Seimo salę užsuko tik kelioms minutėms.
Panašiai elgėsi ir jo bendražygis A. Valinskas. Ant pramogų scenos dažniau nei Seime matomas politikas vakar užsiregistravo ir išgaravo.
Ką kalbėti apie tuos pramuštgalvius, jeigu net politikos veteranas Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas nematė reikalo posėdžiauti iki galo.
Tiesa, sąžiningu darbu užsidirbti paskutinį atlyginimą, parlamentinei veiklai skirtus pinigus ir nerausti iš gėdos atsiimdamas solidžią išeitinę kompensaciją vakar mėgino A.Nedzinskas, bet ir jis neištvėrė iki posėdžio pabaigos.
Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Be entuziazmo į darbą einantys parlamentarai, kurių bemaž pusė tam neturi jokios motyvacijos, greičiau baigia posėdžius.
Vakar planavęs posėdžiauti aštuonias valandas, Seimas apsisuko per keturias. Vakarinis posėdis iš viso buvo atšauktas, nes jame nebuvo ką svarstyti – viskas išnagrinėta per rytinį.
