Štai taip Panevėžio krašto žmonės, prievartaudami save ir atsiprašinėdami Dievo, lėtai, tačiau užtikrintai slinko prie urnų ir balsavo.
Pirmą kartą per 2O metų iš septynių Panevėžio krašte esančių rinkimų apygardų tik vienoje – Pasvalio-Panevėžio apygardoje – laimėjo TS-LKD kandidatas A. Matulas, įveikęs savo varžovą iš Darbo partijos V. Liepą mažesniu nei vieno procento persvara. Toks rezultatas konservatoriams – politinė katastrofa.
Iki antrojo turo Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje buvo nušliaužęs ir kitas žinomas konservatorius J. Šimėnas, tačiau čia jis buvo sutriuškintas mažai žinomo apsaugos bendrovės darbuotojo iš Darbo partijos R. Sargūno. Ne koks vaizdelis. Net ir blogiausiu konservatoriams metu ši partija Panevėžio krašte gaudavo 2-4 mandatus.
Konservatorių rinkimų štabo vadovas R. Alekna viešai nusistebėjo, kad TS-LKD kandidatai Panevėžio krašte buvo nušluoti jau primajame ture ir samprotavo, kad tokį rezultatą galėjo nulemti ir žiniasklaidos suformuota neigiama nuomonę apie konservatorių kandidatus.
Nors daugiamandatėje rinkimų apygardoje konservatoriai gavo palyginti daug balsų, tačiau Panevėžio krašte, kur jų pozicijos tradiciškai yra stiprios, rinkėjai nuo jų nusisuko. Nustebti tikrai yra ko. Panevėžio rinkėjai paskelbė naują politinę erą Aukštaitijoje?
Tačiau R. Aleknai stebėtis netektų, jeigu rinkimų dieną jis būtų apsilankęs Panevėžyje. Keletą dienų iki antrojo turo teko kalbėtis su keliais TS-LKD partijai priklausančiais Panevėžio politikais. Jie Nevėžio rinkimų apygardos, kur balotiravosi konservatorius J.Dautartas, rinkėjus ragino neiti balsuoti arba atėjus gadinti biuletenius, o kraštutiniu atveju paremti „darbietį“ P. Narkevičių.
Ar galėjo kas įsivaizduoti, kad taip elgtųsi TS-LKD partijai priklausantys politikai? Nevėžio rinkimų apygardoje sugadintų biuletenių skaičius didesnis nei kitose apygardose – beveik 7,5 procento. Tų balsų J.Dautartui būtų pakakę laimėti rinkimus, jau nekalbant apie tuos konservatorių rėmėjus, kurie į rinkimus specialiai nėjo arba balsavo už „darbietį“ P. Narkevičių.
Rinkimus laimėjęs P. Narkevičius, turėdamas galvoje, kad konservatoriai pirmą kartą prakišo rinkimus visose trijose Panevėžio rinkimų apygardose, ciniškai pasišaipė: „Sudorojome konservus jų pačių įdare.“
Tačiau kas atsitiko? Kodėl dalis Panevėžio konservatorių neparėmė saviškių, ignoravo rinkimus arba net balsavo prieš TS-LKD kandidatą?
Konservatorių rinkimų štabo vadovui R. Aleknai jau aišku, kad dėl visko kalta žiniasklaida, tačiau situacija Panevėžyje konservatoriams jau keletą metų klostosi itin nepalankiai, o žiniasklaida čia niekuo dėta. Galop juk ne žiniasklaida pateikė įtarimus vienam iš konservatorių lyderiui V. Matuzui dalyvavus daugiau nei 17 mln. litų aferoje, siekiant gauti neteisėtai Europos Sąjungos paramą biokuro verslui.
Šiuo atveju šuo pakastas kitur. Štai prieš antrąjį rinkimų turą J.Dautartas apkaltino Panevėžio merą, taip pat konservatorių V. Satkevičių tuo, kad šis valdžia naudojasi tik kaip įrankiu daryti nusikaltimus ir siekti asmeninės naudos. Liudininkai pasakojo, kad perskaitęs tokį savo partijos kolegos rinkėjams platinamą raštą, V. Satkevičius vos aukštielninkas neapvirto.
Neseniai įdomų laišką paskelbė ir kitas konservatorius, Seimo narys V. Matuzas. Jis apkaltino V. Satkevičių, kad šis per pietus važinėja nemokamai „šlamšti kotletų iš vaikų darželio katilo.“ Vaikų darželyje dirba Panevėžio mero žmona. V. Matuzas klausia: Ar kas nors gerbs tokį lyderį?“
Štai taip viešai diskutuojant TS-LKD partijos kandidatams ir vyko Seimo rinkimai Panevėžio krašte.
Galop ar normalu, kad Vakarinėje rinkimų apygardoje balotiravosi net trys su TS-LKD partija siejami politikai. V. Satkevičiaus partija neparėmė, todėl jis pats save iškėlė, o V. Matuzą partija rėmė ne tik moraliai, bet ir 74 tūkst. litų. Panevėžio poliklinikos vadovė I. Čeilitkienė, ankstesniuose rinkimuose remta konservatorių, irgi pati save iškėlė.
Dar keisčiau tai, kad nė vienas iš tų trijų nėra TS-LKD partijos narys. V. Matuzo narystė partijoje suspenduota dėl jam pateiktų įtarimų padarius sunkius nusikaltimus, V. Satkevičiaus narystę suspendavo pati partija už tai, kad viešai pasisakė prieš V. Matuzo kandidatūrą rinkimuose į Seimą, o I. Čeilitkienė yra nepartinė.
Kaip dabar rinkėjui susigaudyti, kuris iš jų yra pats tikriausias ir mažiausiai su komunistais kryžmintas konservatorius? O jeigu balsuodamas, neduok Dieve, imsi ir suklysi? Taigi iki gyvenimo pabaigos ištikimybe šiai partijai garsėjantis rinkėjas ramybės nebeatgaus.
TS-LKD partijos moralinė ir labai dosni finansinė parama susikompromitavusiam V. Matuzui šiai partijai Panevėžyje pakenkė labiau, nei gali įsivaizduoti jų rinkimų štabo vadovas R. Alekna ir kiti šios partijos lyderiai.
Panevėžio meras V. Satkevičius jau daug metų laisvalaikiu gieda vietos bažnyčios chore, jo santykiai su dvasininkija ir tikinčiaisiais labai patikimi ir stiprūs. Tuo tarpu partijos vadovybė suspendavo V. Satkevičiaus narystę partijoje, o V. Matuzą apipylė pinigais bei apkamšė pagalvėmis. Kad tik kur nesusižeistų ir sveikas iš rinkimų grįžtų į Seimą.
Net per konservatorių dviračių žygį vasaros pabaigoje greta premjero A. Kubiliaus Panevėžyje šmėkščiojo sunkių įtarimų slegiamas V. Matuzas, o V. Satkevičiui net nebuvo skirtas laikas svarbiam pokalbiui su premjeru apie vis labiau blogėjančią padėtį Panevėžio konservatorių stovykloje.
Tad ko buvo galima laukti per Seimo rinkimus? Kad dvasininkijos paramą turinčio mero V. Satkevičiaus gerbėjai balsuos už milijoninėje aferoje minimą V. Matuzą ir isteriškai tą patį V. Satkevičių prieš pat antrąjį rinkimų turą puldinėjantį J.Dautartą?
Per rinkimus Panevėžio krašte sklandė ir toks posakis: „Balsuoji už bet kurį konservatorių, balsuoji ir už V. Matuzą!“ Mat bet kuriam konservatoriui patekus į Seimą vienmandatėje apygardoje, padidėtų galimybė pagal partijos sąrašą į Seimą patekti ir V. Matuzui. Galbūt todėl ir A. Matulas, kaip tas siūlelis, vos vos pralindo pro adatos skylutę į Seimą, gavęs tik keliais šimtais daugiau balsų už priešininką.
Galima būtų spėlioti, kad po ketverių metų politinė švytuoklė sugrąžins panevėžiečių pasitikėjimą TS-LKD partija, tačiau šįkart yra labai daug abejonių. Šiais Seimo rinkimais prasidėjusi konservatorių griūtis Panevėžyje gal tęstis dar labai ilgai.
Vakarinėje rinkimų apygardoje populiarumo rekordus sumušęs nepriklausomas kandidatas, buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas P. Urbšys jau imasi kurti Panevėžyje judėjimą, kuris po dviejų metų žada perimti savivaldybę į savo rankas. Jei per ankstesnius Seimo rinkimus Vakarinėje apygardoje laimėtojas surinkdavo 4-6 tūkst. balsų, tai dabar už P. Urbšį balsavo beveik 10 tūkst. rinkėjų.
P. Urbšys lyg viesulas nušlavė ir V. Matuzą, ir V. Satkevičių, ir I. Čeilitkienę. Antrajame ture nepadėjo ir tai, kad V. Matuzas parėmė „darbiečių“ kandidatą A. Petrauską. Čia būtų galima suprasti – juk negali V. Matuzas sėkmės linkėti jo žmoną į cypę uždariusiam ir jam pačiam karjerą sugriovusiam P. Urbšiui. Tačiau buvo manančių, kad šiuo atveju V. Matuzui derėjo patylėti.
Kai A. Kubilius aiškina neisiąs į koaliciją su V. Uspaskichu, kitas konservatorių lyderis V. Matuzas sėkmės rinkimuose linki Darbo partijos atstovui. Sutikite, iš šalies žiūrint kažkaip bjauriai visas tas reikalas atrodo.
Jei P. Urbšys nepadarys didesnių klaidų, turėdamas tokį pasitikėjimą per savivaldybių rinkimus jis turi gerus šansus lygiai taip pat nušluoti visas partijas ir perimti valdžią Panevėžyje. Jau dabar liberalcentristai šliejasi prie liberalsąjūdiečių, todėl liberalai Panevėžyje savivaldybių rinkimuose irgi pretenduoja tapti lydere.
Ką tuo tarpu daro Panevėžio konservatoriai? V. Matuzas ragina iš mero posto trauktis V. Satkevičių, o šis ragina V. Matuzą atsisakyti TS-LKD partijos Panevėžio skyriaus vadovo pareigų. Jie dar neišsiaiškino, kuris iš jų vertas būti lyderiu.
Po nesėkmingų rinkimų V. Matuzas pareiškė, kad lieka politikoje ir savo darbu padės konservatoriams įgyvendinti savo programą, o Panevėžio meras V. Satkevičius aiškina, kad kaip tik V. Matuzas turėtų trauktis, nes jis savo elgesiu sutepė partijos mundurą bei prarado žmonių pasitikėjimą.
TS-LKD partijos vadovai, atrodo, dar neturi teisingo sprendimo, kuris sugrąžintų anksčiau buvusį stabilumą ir politinę ramybę Panevėžyje. Jei pašalinsi iš partijos V. Satkevičių ir jo komandą, tai partijos skyrius bus aiškiai kriminalizuotas, nes V. Matuzas su savo veikėjais greit įvestų skyriuje kitokią tvarką.
Išmesti iš partijos V. Matuzo, mano giliu įsitikinimu, bent jau artimiausiu metu visiškai neįmanoma, nes šis aiškiai laikosi įsikibęs premjero A. Kubiliaus skverno. V. Matuzas vienoje televizijos laidoje yra pasakęs, kad kuruoti biokuro verslą Lietuvoje jam buvo pavedęs pats premjeras.
Ar A. Kubilius žinojo, kad V. Matuzo žmona aktyviai veikia šiame versle ir, kaip vėliau paaiškėjo, nelabai skaidriai, V. Matuzas pasiūlė klausti pačio premjero. Štai šioje vietoje tos painios istorijos galai ir neria į vandenį.
Jeigu tie galai iki savivaldybių rinkimų nebus ištraukti, jeigu rinkėjams nebus paaiškinta, kas čia darosi, tai Panevėžio krašto konservatoriai dar ilgai aiškinsis, kuris iš jų gėdingai šlamščia kotletus iš vaikų darželio katilo, o kuris vagia milijonus.
