Už projektą po svarstymo balsavo 49 Seimo nariai, vienas buvo
prieš, 26 susilaikė, paskutinis balsavimas suplanuotas kitą
savaitę. Jei Seimas įstatymą priims, jis įsigalios nuo naujai
išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
Apsvarstytas projektas - jau antrasis įstatymo variantas, nes
anksčiau teisininkų grupės parengtą projektą, gana griežtai
nustatantį Seimo narių veiklos sąlygas, parlamentas atmetė.
Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas - kur kas
palankesnis parlamentarams, palyginti su ankstesniu projektu, jame
nelieka fiksuotų atostogų, nėra taip griežtai kontroliuojamas
posėdžių lankymas. Tačiau apribojimų Seimo nariams, palyginti su
dabartine tvarka, atsiranda daugiau.
Nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą,
kuriuo konstatavo, jog „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu
nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o
įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp
sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, fiksuotų atostogų
nuspręsta atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas
posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Pateikiant projektą buvo remiamasi Seimo Parlamentinių tyrimų
departamento parengta medžiaga, jog Europoje kasmetinės atostogos
įteisintos tik buvusios Sovietų Sąjungos šalyse - Rusijoje,
Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje - bei
buvusios Jugoslavijos respublikose.
Grupė parlamentarų teikė pasiūlymą, kad Seimo nariams būtų
suteikiamos fiksuotos 45 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos,
tačiau jam nepritarta. Už atostogų įteisinimą balsavo 11
parlamentarų, prieš buvo 16, 43 susilaikė, tad liktų senoji
tvarka, kuomet atostogos nereglamentuojamos, tad praktiškai
kiekvienas Seimo narys jas planuoja savarankiškai.
Naujajame projekte lieka ir galimybė parlamentarams patiems
nuomotis automobilius valstybės lėšomis, pirminiame teisininkų
variante siūlyta to atsisakyti. Be to, už automobilių nuomą
kompensuotų kanceliarija, o ne mokėtų Seimo narys iš parlamentinei
veiklai skiriamų lėšų - tam dabar nukeliauja skiriamų lėšų
didžioji dalis.
Taip pat kanceliarija mokėtų už Seimo narių biurų nuomą, o
ne, kaip šiuo metu, pats Seimo narys iš parlamentinei veiklai
skiriamų lėšų.
Dar viena naujovė - Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė
gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų
nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiui Seimo
kanceliarija jo prašymu nuomotų būstą Vilniaus mieste. Šiuo metu
Seimo nariai gyvena šalia parlamento esančiame Seimo viešbutyje.
Projektas sankcijas už praleistus Seimo plenarinius posėdžius
siūlo tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties
praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės
aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusę numatytų balsavimų
komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5
proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Projektu konstatuojama, kad dalyvavimas posėdžiuose - Seimo
nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas
be pateisinamos priežasties yra pagrindas inicijuoti apkaltą tam
Seimo nariui.
Teikiamu projektu taip pat numatyta riboti Seimo narių
dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų
kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą,
tačiau pabrėžiama, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso
negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar
audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo
nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar
kitiems asmenims.
Darbo grupė parengti Seimo narių veiklos garantijų projektui
sudaryta po to, kai Seimas grąžino tobulinti grupės žinomų
teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur kas griežčiau
tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius reikalus.
Projektu siūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas,
neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių, įrašyta
nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė
pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos
priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat
siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius
nemokėti algos.
Projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali
atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Be to, projektu siūlyta mažinti Seimo narių padėjėjų
skaičių nuo trijų iki dviejų, darbo grupės parengtas projektas
jų palieka tris.