Vieni žmonės, ryte paraginti į kapines vykti viešuoju transportu, valandą duso sausakimšuose maršrutiniuose autobusuose, kiti, palikę lengvuosius automobilius šalikelėse ir rizikuodami siaurame kelyje būti užkliudyti automobilių ar autobusų, bandė pasiekti artimųjų kapus pėsčiomis.
Nors į pačias Karveliškių kapines įvažiuoti automobiliu Vėlinių šventinėmis dienomis draudžiama, jų prieigose irgi tvyrojo chaosas, nes autobusai, kurie dažnesniu grafiku vykdavo kas keturios minutės, pro stotelėje laukiančių žmonių minią vos galėdavo apsisukti.
Prie kapinių gėles pardavinėjanti Ona sakė, kad tiek žmonių jai dar netekę matyti, nors gėlėmis prekiaujanti apie dešimt metų. „Galbūt todėl, kad savaitės viduryje vienintelė diena skirta kapams lankyti, o per pačias Vėlines bus darbo diena, o gal todėl, kad tokia graži, saulėta diena...“, - svarstė moteris.
Nors prie kapinių eismą reguliavo policininkai ir jiems gelbėjantys vyrai, išvargę ir įpykę žmonės nevengė lieti pykčio ir nuoskaudos, kad dar esą niekada nėra buvę tokios netvarkos ir nepasirengimo tūkstančių kapų lankymui.
