„Jeigu nebus jokių komplikacijų, projektus turėtų priimti dar
šis Seimas“, - BNS sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto
vadovas Rimantas Jonas Dagys.
Tačiau lemiamas balsavimas Seimas gali įstrigti, nes komitetas
siūlo vieną esminę pataisą - iki 2020 metų atidėti galimybę
gyventojams labiau finansiškai prisidėti prie pensijos kaupimo.
Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus
asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš
valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri
sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tokia tvarka
būtų taikoma iki 2020 metų.
Komitetas yra pritaręs parlamentaro Algirdo Syso siūlymui nuo
2016 metų dvigubai nedidinti papildomos asmens lėšomis mokamos
įmokos dydžio iki planuotų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų.
Taip pat iki 2 proc. nedidėtų ir papildomos iš valstybės biudžeto
mokamos įmokos dydis.
Iki 2013-ųjų rugsėjo gyventojai, dalyvaujantys pensijų
kaupime, turėtų galimybę apsispręsti, kokioje sistemoje -
privačioje ar valstybės jie kaups būsimai pensijai. Jeigu
gyventojai savo lėšomis nesutiks mokėti papildomos įmokos, tada
automatiškai bus sustabdytas įmokų į privačius pensijų fondus
pervedimas jiems iš „Sodros“ ir Vyriausybė spręs, ar antros pakopos
fonduose sumokėtos lėšos liks toliau kauptis, ar bus sugrąžintos
į „Sodrą“.
Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo
gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų
fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kauptis
tik „Sodroje“. Kas bus sukaupta privačiuose pensijų fonduose, ten ir
liks.
Reformos šalininkai sako, kad pakeitimais sistemoje siekiama
sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį
privačiuose fonduose, siūloma sudaryti galimybę kaupimo dalyviams
lengviau keisti pensijų fondus ir supaprastinti naujų pensijų
kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.
„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo
šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 metais bus
padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl
sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų - padidinti iki 3,5
procentų.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams
nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją
senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir
jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.
Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai
netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo
mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti
papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės
biudžeto.
Taip pat numatytos papildomos įmokos - 2 proc. vidutinio šalies
darbo užmokesčio dydžio - vienam iš tėvų, kurie augins vaiką
iki trijų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš
„Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis.
Šios įmokos būtų dvigubinamos, jeigu būtų auginami du vaikai iki
trijų metų ir trigubinami, jeigu trys.
Siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. Socialinių
reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktiems
pakeitimams ir nuo 2013 metų siūlo atskaitymus nuo turto nustatyti
ne didesnius kaip 0,5 proc. Dabar tas mokestis negali viršyti 1 proc.
Pamažu siūloma visiškai atsisakyti atskaitymų nuo įmokų:
2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5
punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo
įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3
procentų.
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems
joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama
dalis „Sodros“ įmokų - pervedama suma augo, kol 2007-aisiais
pasiekė įstatyme numatytą ribą - 5,5 proc. kaupiamosios pensijų
įmokos tarifo.
2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2
proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios
sumažintos dar 0,5 procentinio punkto iki 1,5 procento.