Paryžiaus kardinolas Andre Vingt-Trois, kuris
vadovauja kampanijai prieš minimą projektą, Lurde į mišias
susirinkusiems žmonėms sakė, jog vaikams reikia ir tėvo, ir
motinos, kad susiformuotų jų tapatybė.
„Kai giname vaikų teisę kurti savo asmenybę, minėdami vyrą ir
moterį, kurie davė jiems gyvybę, neginame kokios nors konkrečios
pozicijos, - sakė jis. - Pripažįstame tai, kas yra išreikšta
visų žmonių praktika ir išmintimi nuo pat laiko pradžios ir ką
patvirtina šiuolaikiniai specialistai“.
Minėtos mišios buvo aukojamos per metinį Prancūzijos katalikų
vyskupų susirinkimą.
Įstatymo projektas dėl gėjų santuokų prezidento Francois
Hollande'o vyriausybei turi būti pateiktas trečiadienį.
F. Hollande'as yra pažadėjęs, kad toks įstatymas atsiras iki
2013 metų vidurio, ir vyriausybė turi pakankamą įvairių partijų
paramą, kad galėtų jį prastumti.
Gėjų santuokos ir įvaikinimai yra leidžiami virtinėje Europos
valstybių, tačiau - ne Prancūzijoje, kur įsivaikinti gali tik
susituokusios, o ne civilinėje partnerystėje gyvenančios poros.
Įsivaikinti gėjams šiuo metu leidžia Belgija, Didžioji
Britanija, Danija, Suomija, Vokietija, Islandija, Nyderlandai,
Norvegija, Ispanija ir Švedija.
Apklausos rodo, kad iki dviejų trečdalių Prancūzijos rinkėjų
pritaria homoseksualių asmenų teisei tuoktis, bet prieštaringai
vertina leidimą jiems įsivaikinti.
Tačiau M. Le Pen, kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto
lyderė, suabejojo apklausomis ir pažymėjo, jog 2005 metais atlikta
apklausa dėl Europos konstitucijos parodė, kad dauguma gyventojų
jai pritaria, tačiau per referendumą dauguma - 55 proc. - balsavo
prieš ją.
Jos nuomone, įstatymo projektas dėl gėjų santuokų ir
įvaikinimų turėtų būti pateiktas tautos balsavimui.
„Tokiais klausimais kaip šis surenkite referendumą! - sakė ji
interviu BFM-TV. - Negalime toliau kalbėti apie dialogą ir nesutikti
surengti realių debatų šiuo klausimu“.
Jeanas-Francois Cope, vienas iš dviejų
kandidatų į naujus partijos UMP, kuriai dabar vadovauja buvęs
prezidentas Nicolas Sarkozy, vadovus, paragino
vyriausybę atidėti įstatymo projektą.
Šis įstatymo projektas buvo „neįtikėtinai blogai parengtas.
Nebuvo jokio dialogo“, - sakė jis interviu „France Inter“, „Le Monde“
ir AFP.
„Kalbama ne tik apie homoseksualių asmenų santuokas, kalbama
apie visišką reorganizavimą, šeimos teisės dekonstravimą su
klausimais dėl giminystės linijų, nuorodų į tėvą ir motiną
pašalinimą iš teksto, - pažymėjo J.-F. Cope. - Tai turbūt toks
klausimas, kuriam labiausiai reikia dialogo“.
Kai kurie konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų politikai
taip pat ragino rengti masinius gatvių protestus, kad vyriausybė
būtų priversta nusileisti.
Šimtai Prancūzijos miestų merų arba vicemerų pasirašė
peticiją prieš šią vyriausybės iniciatyvą, prieš kurią taip
pat pasisako žydų bendruomenės lyderiai, katalikų vyskupai ir
dešinioji opozicija.
Dauguma šių merų, į kurių pareigas įeina santuokų
registravimas, perspėjo, kad jie nedalyvaus tos pačios lyties
asmenų tuoktuvių ceremonijose.
Praėjusį menesį popiežius Benediktas XVI paragino Prancūzijos
vyskupus nepritarti šiam įstatymo projektui ir ginti santuoką kaip
„visuomenės gyvenimo pamatą“.
Tačiau premjeras Jeanas-Marcas Ayrault tvirtina, kad vyriausybė neketina atsisakyti F. Hollande'o pažado
rinkėjams, duoto prezidento rinkimų kampanijos metu.
Įstatymo tekstas, kuris dar turi būti pateiktas F. Hollande'o
kabinetui, pateiks kitokį santuokos apibrėžimą. Jame sakoma, kad
santuoka „yra sudaroma tarp dviejų skirtingos arba tos pačios
lyties asmenų“, praėjusį mėnesį sakė J. M. Ayrault.
Įstatymo projekte taip pat numatoma galimybę susituokusios tos
pačios lyties asmenims įsivaikinti, tačiau santuokos
neįregistravusios homoseksualų poros tokios galimybės dar neturės,
pridūrė jis.
Gėjų porų teisę į dirbtinį apvaisinimą reglamentuos
poįstatyminiai aktai, kurie bus aptarti vėliau.