Vyriausybės sudarymą vilkinančiai prezidentei gali grėsti apkalta

Kas nutiktų, jei prezidentei Daliai Grybauskaitei ir naujojo Seimo daugumos remiamam kandidatui į ministrus pirmininkus Algirdui Butkevičiui nepavyks susitarti dėl ministrų postų? Kiek prezidentė gali spyriotis ir netvirtinti Vyriausybės, kuri jai neįtinka? Ar ji gali siūlyti Seimui kitus, jai labiau patinkančius kandidatus į premjero postą? Ar turi teisę vieną po kito atmetinėti jau patvirtinto premjero teikiamus ministrus, o jei taip - kiek laiko tai gali daryti?

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Nov 5, 2012, 8:15 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 4:27 PM

Portalo lrytas.lt pašnekovai – Konstitucijos ekspertas Juozas Žilys ir signataras Aloyzas Sakalas - patikino: Belgijos, kuri visus metus gyveno be vyriausybės, likimas Lietuvai negresia. Pašnekovų teigimu, lemiamas žodis šioje situacijoje tenka Seimui, taigi, ir jo remiamam premjerui. A. Sakalo manymu, jeigu po mėnesio Lietuvoje vis dar nebus naujos Vyriausybės, prezidentei už tai gali netgi grėsti apkalta.

Vyriausybė – parlamento valios išraiška

„Vyriausybės sudarymas turi remtis bendradarbiavimo principu. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, prezidentė turi tam tikras politines galias, politinio poveikio priemones, bet juridiškai šitie santykiai detaliai nereglamentuojami. Tai palikta praktiškai politinio proceso dalyvių susitarimams“, - komentavo prie Konstitucijos kūrimo prisidėjęs teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys.

„Teisiškai šis procesas neapibrėžtas“, - pabrėžė jis.

Pasak J. Žilio, prezidentė negali iki begalybės atmetinėti jai nepatinkančių ministrų kandidatūrų, taip palikdama Lietuvą be Vyriausybės ištisus metus lyg kokią Belgiją. Tačiau tą jis grindžia ne Konstitucijos nuostatomis, o abipusio politikų geranoriškumo viltimis: „Manau, kad ir vieni, ir kiti bus išmintingi ir susitars dėl kabineto sudėties.

Kol Seime nepatvirtintas ministras, vyriausybės formavimas nepradedamas – tai tik vidinių preliminarių politinių susitarimų dalykas. „Reikia palaukti po to, kokie pokalbiai vyks formuojant vyriausybę tarp prezidentės ir jau paskirto ministro pirmininko“, - aiškino Konstitucijos ekspertas.

Ministro pirmininko kandidatūrą gali teikti tik prezidentė – kito kelio nėra. Tačiau ši kandidatūra teikiama Seimui. „Prezidentė, teikdama Seimui ministro pirmininko kandidatūrą, turi politiškai jausti, kad jis Seime bus patvirtintas, - sakė J. Žilys. - Nes pasitikėjimas ministru pirmininku ir vyriausybe visų pirma yra parlamento valios išraiška“.

Premjeras – per 15 dienų

Kovo 11-osios akto signataras, Socialdemokratų partijos patriarchas Aloyzas Sakalas teigia, kad prezidentės veto dėl vyriausybės sudėties turi tik moralinę reikšmę. Juk Lietuva – ne prezidentinė, o parlamentinė respublika.

Prezidentės galimybės suformuoti ministrų kabinetą pagal savo skonį, anot A. Sakalo, yra visiškai ribotos – ji pirmiausiai privalo atsižvelgti į Seimo nuomonę. Jeigu vis dėlto išdrįstų neatsižvelgti – socialdemokrato manymu, tai būtų šiurkštus įgaliojimų pažeidimas, galintis grėsti netgi apkalta.

Prezidentė negali teikti Seimui bet kokios kandidatūros į premjero pareigas, tiktai tokią, kuri priimtina Seimui – ji ją turi būti suderinusi iš anksto politinių konsultacijų metu. Kandidatūra Seimui turi būti pateikta ne vėliau, kaip per 15 dienų po senosios vyriausybės atsistatydinimo.

Konstitucijos 84 straipsnio 8 dalis skelbia: „Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą“.

Dar po 15 dienų – kabinetas

Po to jau Seimo patvirtintas premjeras teikia prezidentei savo ministrų kabineto sąrašą. Prezidentė turi moralinę galimybę prašyti premjero, kad jis pakeistų vieną ar kitą ministrą, bet jeigu tarp prezidento ir ministro pirmininko kyla nesutarimų dėl vyriausybės personalinės sudėties, jie turi būti išspręsti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ministro pirmininko paskyrimo. Per šį laikotarpį prezidentė privalo patvirtinti tą kabinetą, kurį teikia premjeras.

Konstitucijos 92 straipsnis skelbia: „Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą“.

Vilkinti vyriausybės paskyrimo, net jeigu ji jai nepatinka, prezidentė, pasak A. Sakalo, neturi galimybės. Po vieną atmetinėti ministrų kandidatūras negalima – reikia patvirtinti iš karto visą sudėtį.

„Seimo patvirtintas ministras pirmininkas turi pateikti prezidentei visą vyriausybės sudėtį. Jis negali pateikti tokios vyriausybės, kurioje nebūtų vieno ar kelių ministrų. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos prezidentei kyla pareiga iš karto patvirtinti visą vyriausybės sudėtį“, - aiškino pašnekovas.

Ministro pirmininko teikiamo kabineto sudėties prezidentė negali jos pakeisti jokiu savo dekretu, reikalavimu, veto ar kokiu nors kitu būdu. „Ji gali tik prašyti, kad ministras pirmininkas pakeistų vieną arba kitą ministrą. Jeigu premjeras nesutinka ir vis vien teikia tą patį sąstatą, prezidentė privalo jį patvirtinti“, - pridūrė signataras.

Taigi nuo to momento, kai senoji A. Kubiliaus vyriausybė grąžins įgaliojimus, per 30 dienų Lietuvoje neišvengiamai privalės atsirasti nauja – Belgijos atvejis mums negresia. „Per 15 dienų prezidentė turi paskirti ministrą pirmininką, iš anksto suderinusi jo kandidatūrą su Seimu. Po to ne vėliau kaip per 15 dienų ji turi patvirtinti naujos vyriausybės sudėtį“, - sako A. Sakalas.

Kas nukentės, jei nepavyks susitarti?

Pirmajame etape, kai dar nėra Seimo patvirtinto premjero, prezidentei nepavykus susitarti su Seimo daugumos remiamu kandidatu, teoriškai ji gali pasiūlyti Seimui kitą ministro pirmininko kandidatūrą. Bet jeigu parlamentas ją atmes, ir nebus spėta naujojo premjero patvirtinti per Konstitucijos 84 straipsnyje numatytas 15 dienų, kaltė kris ne Seimui, o prezidentei.

A. Sakalo manymu, tai netgi gali būti pripažinta prezidento priesaikos nevykdymu, šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu, ir tapti pagrindu apkaltai: „Jeigu prezidentė nevykdo Konstitucijos, jai gali būti organizuojama apkalta, bet aš manau, kad to neprireiks, nes ji Konstituciją vykdys“.

„Ji supančiota, - tvirtą nuomonę apie prezidentės dabartinę padėtį išreiškė pašnekovas. - Lietuvos Respublika yra parlamentinė, o ne prezidentinė. Seimas turi didžiausius įgaliojimus ir visą valdžią laiko savo rankose. Prezidentė privalo vykdyti Seimo sprendimus“.

Kitu atveju viskas esą baigtųsi ne jos naudai. „Tai būtų Konstitucijos nevykdymas, priesaikos nevykdymas, šiurkštus priesaikos sulaužymas, nes prezidentė duodama priesaiką yra įsipareigojusi laikytis įstatymų ir Konstitucijos. Priesaikos sulaužymas visuomet yra šiurkštus pažeidimas. Tai būtų pagrindas apkaltai“, - padėtį apibendrino signataras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.