Už Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo
projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 26
parlamentarai.
Įstatymu būtų buvę nustatytos didesnės lėšos parlamentinei
veiklai - mažiausiai po 4,7 tūkst. litų, taip pat Seimo
kanceliarija ne vilniečiams būtų turėjusi nuomoti butus vietoj
šiuo metu skiriamo buto Seimo viešbutyje.
Šiuo metu Seimo nariai mėnesiui išlaidoms parlamentinei veiklai
gauna 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) sumą,
dabar tai sudaro 2,1 tūkst. litų. Iš šių pinigų finansuojama
automobilių nuoma, remontas, degalai, biuro nuoma, kanceliarinės
reikmės. Jei nebus pratęsti mažinimai, nuo sausio ši suma didės
iki 1,7 VMDU dydžio sumos - ir pagal dabartinį VMDU ji jau siektų
3,6 tūkst. litų.
Tuo metu naujasis įstatymas numatė, kad atskiroms reikmėms
Seimo nariui būtų skiriama 1,4 VMDU dydžio suma (apie 3 tūkst.
litų), ir dar papildomai būtų kompensuojama už automobilio nuomą
maždaug po 1700 litų kas mėnesį.
Įstatymu siūlyta nustatyti, kad maksimalų kompensacijos už
automobilį dydį kiekvienų metų sausio mėnesį turėtų nustatyti
Seimo kanceliarija, apklaususi ne mažiau kaip penkias automobilių
nuomos įmones ir apskaičiavusi vidutinės klasės automobilio
(rinkos klasifikacija DE1), turinčio ne daugiau kaip penkias sėdimas
vietas ir ne brangesnio kaip 40 VMDU (be PVM), nuomos kainos vidurkį.
Pagal pataisas, kanceliarija taip pat būtų turėjusi mokėti ir
už Seimo narių biurų nuomą, o ne, kaip šiuo metu, pats Seimo
narys iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.
Be to, įstatymo projektas numatė, kad dar papildomai Seimo
kanceliarija turėtų rasti lėšų parlamentarų būsto nuomai. Dabar
visi sostinėje pastogės neturintys Seimo nariai apgyvendinami Seimo
viešbutyje. Tuo metu, pagal projektą, Seimo nariui, kurio deklaruota
nuolatinė gyvenamoji vieta yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus
miesto centro, Seimo kanceliarija jo prašymu būtų privalėjusi
išnuomoti būstą.
Įstatymas sankcijas už praleistus Seimo plenarinius posėdžius
siūlė tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties
praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės
aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusę numatytų balsavimų
komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5
proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Šiuo metu Seimo nariui, be
svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje
Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu
laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio
atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.
Projektu taip pat siūlyta įtvirtinti, kad dalyvavimas
posėdžiuose - Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios
pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas
inicijuoti apkaltą tam Seimo nariui.
Teikiamu projektu taip pat siūlyta riboti Seimo narių
dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų
kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą,
tačiau pabrėžta, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso
negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar
audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo
nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar
kitiems asmenims.
Nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą,
kuriuo konstatavo, jog „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu
nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o
įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp
sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, fiksuotų atostogų
projekte nuspręsta atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas
būdingas posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Antradienį Seimo atmestas įstatymo projektas jau buvo antrasis,
kuriam nepritarta. Prieš tai parlamentarai grąžino tobulinti
grupės žinomų teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur
kas griežčiau tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius
reikalus.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas
Salamakinas apgailestavo, kad Seimas nepriėmė Seimo narių teisių,
pareigų ir veiklos garantijų įstatymo, nors pripažino, kad
parlamentinei veiklai skiriamos lėšos jame buvo išpūstos.
A.Salamakinas pažymėjo, jog įstatymą dėl parlamentarų
veiklos sąlygų reikia priimti įgyvendinant Konstitucinio Teismo
nutarimus. „Mes eilinį kartą neįgyvendinome Konstitucijos
nuostatų, kas yra labai blogai, - žurnalistams balsavimo po sakė
A.Salamakinas, - aš galvoju, kad reikėtų dar kartą imtis to
įstatymo“.
„Yra Konstitucijos nuostata, ir apie tai Konstitucinis Teismas ne
kartą pasisakė, kad negalima skirstyt, kaip dabar, biudžetinės
lėšos turi būti skirstomos įstatymu“, - pažymėjo parlamentaras.
Jis taip pat sakė, kad po nepavykusio balsavimo Seimas atsidūrė
pato situacijoj, tačiau tuo pačiu tvirtino, jog minėtus klausimus
turėtų išspręsti kadenciją baigiantis Seimas, kad priimti teisės
aktai jau galiotų kitai kadencijai. Į klausimą, kokių veiksmų
galėtų imtis parlamentas, kai liko tik pora plenarinių posėdžių,
A.Salamakinas atsakė, kad „po šiandien dienos įvykių
Prezidentūroj neaišku, kiek dar liko“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį paskelbė, kad
kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų.