LVAT trečiadienį konstatavo, jog minėtas skundas - ne jo
kompetencijos, nes šis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimų, kurie yra priimti
iki balsavimo pabaigos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tautininkų skundžiamas VRK
sprendimas yra galutinis sprendimas dėl nagrinėjamų Seimo rinkimų
rezultatų ir priimtas pasibaigus balsavimui.
„Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas
ir dėl tokio VRK sprendimo dalies šiuo konkrečiu atveju yra
vertintinas kaip paduotas pasibaigus balsavimui, todėl jis nėra
priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“,
- rašoma nutartyje.
Tautininkai į LVAT kreipėsi trečiadienį reikalaudami
panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl
pažymėjimų išdavimo naujai išrinktiems Seimo nariams. Šis
sprendimas buvo priimtas kartu su galutinių Seimo rinkimų rezultatų
patvirtinimu.
Savo kreipimąsi tautininkai grindė tuo, kad Seimo nutarimas
ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto
galiojimą. Seimas antradienį nutarimu kreipėsi į Konstitucinį
Teismą išvados dėl Seimo rinkimų rezultatų.
Seimo nario pažymėjimai naujai išrinktiems parlamentarams buvo
įteikti trečiadienį prieš vidurdienį.
Antradienį Seimas pritarė tautininkų inicijuotam Seimo
nutarimui, kuriuo „dėl daugybinių balsų pirkimų ir kitų
šiurkščių pažeidimų“ ginčijamas esminių rinkimų rezultatų
nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dar šešiose
vienmandatėse apygardose: Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio,
Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei
Jurbarko.
Tautininkų įsitikinimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą
išvados dėl rinkimų pažeidimų reiškia, kad „šia apimtimi
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas sustabdytas ir ji neturi
teisės asmenims, kurių išrinkimas skundžiamas, išduoti Seimo
nario pažymėjimus“.
Įstatymas numato, kad kandidatai bei partijos ne vėliau kaip per
24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai,
gali apskųsti Seimui ar prezidentui VRK sprendimus arba jos
atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų. Tuomet Seimas ar prezidentas su paklausimu dėl Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimo kreipiasi į Konstitucinį Teismą.