„Tai yra turbūt pats juodžiausias variantas, ir manau, kad kai kas to labai nori ir to siekia. Tai neatmestina galimybė“, - trečiadienį Žinių radijui sakė V. Baltraitienė, paklausta, ar Darbo partijos teismo procesas gali baigtis jos likvidavimu.
Į klausimą, kas to siekia, V. Baltraitienė atsakė: „Nenorėčiau įvardyti“.
„Yra turbūt ir tam tikros politinės jėgos, kurioms mes trukdome kaip Darbo partija. Yra galbūt kažkieno ir asmeniniai požiūriai“, - svarstė „darbietė“.
Ji pridūrė nesuprantanti, kodėl „pusę liudytojų apklausus keičiami kaltinimai“.
„Demokratinėje valstybėje tai visiškai netikėtas posūkis. Nesu susidūrusi Lietuvoje, kad taip įvyktų - per vieną dieną pakeičiami kaltinimai, kitą dieną nutraukiama liudytojų apklausa. Galiu daryti tik tokią išvadą, kad kažkodėl tai (byla - BNS) yra forsuojama. Galėtume atskirti rinkimus nuo šito, bet kai taip forsuojama, tai nori-nenori darosi išvada, kad tai daroma specialiai“, - dėstė V. Baltraitienė.
Spalio pabaigoje, prieš antrąjį Seimo rinkimų turą, prokurorai netikėtai perkvalifikavo kaltinimus kaltinamiesiems Darbo partijos byloje.
Generalinė prokuratūra vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje Darbo partijai, jos lyderiui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui, kandidatei į Seimo nares Vitalijai Vonžutaitei ir buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei pateikė kaltinimus dėl sukčiavimo.
Anksčiau Darbo partija ir keturi su ja siejami asmenys kaltinti neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu valstybės institucijoms, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingu pareiškimu apie juridinio asmens veiklą.
Mano, kad pažeidimai nereikšmingi
Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė teigia mananti, kad renkant naują parlamentą nebuvo tokio lygio pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti rinkimų rezultatus.
„Bent aš ką matau, kokie pažeidimai buvo nagrinėjami ir su Vyriausiaja rinkimų komisija, tai nėra tie, kurie nulemtų rinkimų rezultatus“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Baltraitienė.
Pasak jo, jei vis dėlto rinkimų rezultatus būtų nuspręsta panaikinti, valstybė nuo to nukentėtų ir finansiškai, ir morališkai.
„Mano nuomone, tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti daugiamandatės (apygardos) rezultatus, nėra. Jei vis tik tai būtų pradėta politikuoti ir tai panaikinta, tai nežinau ar kas nors paskaičiavo, kiek tai valstybei kainuotų. Ne tik nauji rinkimai, bet visiems Seimo nariams reikėtų išmokėti išeitines, visiems Seimo narių padėjėjams“, - kalbėjo ji.
„Mes čia šnekame apie piniginę išraišką, o šnekant apie moralinius dalykus - tie žmonės, kurie atėjo sąžiningai balsuoti, niekas jų nei pirko, nei privertė. Jie ėjo balsavo todėl, kad įsitikinę, kad turi laimėti Darbo partija, socialdemokratai, opozicinės partijos - kaip elgtis su tų žmonių pasitikėjimu. Aš manau, tai turbūt būtų baisiau negu Baltarusijoje“, - dėstė Darbo partijos atstovė, pridūrusi, kad pažeidimus padarę asmenys, jei reikia, turi būti, teisiami ir nubausti.
Tačiau „darbietė“ pažymėjo, jog prezidentės Dalio Grybauskaitės kreipimasis į Konstitucinį teismą prie spaudimo Darbo partijai neprisideda. V. Baltraitienės teigimu, po KT sprendimo „matysis, ar tai yra kažkieno interesas, ar nėra“.
„Aš manau, kad pats kreipimasis tikrai neprisideda. Tai yra normalus veiksmas. Prezidentė turi tokią teisę, turbūt ir būtina kreiptis, jei kažkas kreipiasi, nesvarbu ar tai pavieniai asmenys, ar kokia politinė partija. Prezidentė pati negali pasakyti, ar teisėti, ar neteisėti (rinkimai). Tą gali išaiškinti tiktai Konstitucinis teismas“, - kalbėjo ji.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra gavusi tautininkų, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialistinio liaudies fronto bei kandidato į Seimo narius Kęstučio Rupulevičiaus skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Prašoma negaliojančiais pripažinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje ir keliose vienmandatėse.
Šalies vadovė jau pareiškė, kad dėl Seimo rinkimų rezultatų trečiadienį kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Įstatymas numato, kad kandidatai bei partijos ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar prezidentui VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Tuomet Seimas ar prezidentas su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo kreipiasi į Konstitucinį Teismą.
KT per šiuos Seimo rinkimus jau nagrinėjo vieną kreipimąsi - šalies vadovė D. Grybauskaitė „tvarkiečių“ prašymu kreipėsi dėl VRK sprendimo po pirmojo turo negaliojančiais pripažinti vienmandatės Zarasų-Visagino apygardos rezultatus. KT nusprendė, kad panaikindama rezultatus Rinkimų komisija Seimo rinkimų įstatymo nepažeidė.
Šioje apygardoje į antrą turą buvo išėję „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava ir Darbo partijos atstovas Rimvydas Podolskis, pastarasis pripažintas papirkinėjęs rinkėjus ir taip šiurkščiai pažeidęs įstatymą.
Daugiausiai kritikos dėl rinkimų pažeidimų sulaukia daugiamandatėje apygardoje rinkimus laimėjusi Darbo partija.
