„Tai yra turbūt pats juodžiausias variantas, ir manau, kad kai
kas to labai nori ir to siekia. Tai neatmestina galimybė“, -
trečiadienį Žinių radijui sakė V. Baltraitienė, paklausta, ar
Darbo partijos teismo procesas gali baigtis jos likvidavimu.
Į klausimą, kas to siekia, V. Baltraitienė atsakė: „Nenorėčiau
įvardyti“.
„Yra turbūt ir tam tikros politinės jėgos, kurioms mes trukdome
kaip Darbo partija. Yra galbūt kažkieno ir asmeniniai požiūriai“,
- svarstė „darbietė“.
Ji pridūrė nesuprantanti, kodėl „pusę liudytojų apklausus
keičiami kaltinimai“.
„Demokratinėje valstybėje tai visiškai netikėtas posūkis.
Nesu susidūrusi Lietuvoje, kad taip įvyktų - per vieną dieną
pakeičiami kaltinimai, kitą dieną nutraukiama liudytojų apklausa.
Galiu daryti tik tokią išvadą, kad kažkodėl tai (byla - BNS) yra
forsuojama. Galėtume atskirti rinkimus nuo šito, bet kai taip
forsuojama, tai nori-nenori darosi išvada, kad tai daroma
specialiai“, - dėstė V. Baltraitienė.
Spalio pabaigoje, prieš antrąjį Seimo rinkimų turą,
prokurorai netikėtai perkvalifikavo kaltinimus kaltinamiesiems Darbo
partijos byloje.
Generalinė prokuratūra vadinamojoje juodosios buhalterijos
byloje Darbo partijai, jos lyderiui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui
Vytautui Gapšiui, kandidatei į Seimo nares Vitalijai Vonžutaitei ir
buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei pateikė
kaltinimus dėl sukčiavimo.
Anksčiau Darbo partija ir keturi su ja siejami asmenys kaltinti
neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu
valstybės institucijoms, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingu
pareiškimu apie juridinio asmens veiklą.
Mano, kad pažeidimai nereikšmingi
Seimo vicepirmininkė Virginija
Baltraitienė teigia mananti, kad renkant naują parlamentą nebuvo
tokio lygio pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti rinkimų
rezultatus.
„Bent aš ką matau, kokie pažeidimai buvo nagrinėjami ir su
Vyriausiaja rinkimų komisija, tai nėra tie, kurie nulemtų rinkimų
rezultatus“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė
V. Baltraitienė.
Pasak jo, jei vis dėlto rinkimų rezultatus būtų nuspręsta
panaikinti, valstybė nuo to nukentėtų ir finansiškai, ir
morališkai.
„Mano nuomone, tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti
daugiamandatės (apygardos) rezultatus, nėra. Jei vis tik tai būtų
pradėta politikuoti ir tai panaikinta, tai nežinau ar kas nors
paskaičiavo, kiek tai valstybei kainuotų. Ne tik nauji rinkimai, bet
visiems Seimo nariams reikėtų išmokėti išeitines, visiems Seimo
narių padėjėjams“, - kalbėjo ji.
„Mes čia šnekame apie piniginę išraišką, o šnekant apie
moralinius dalykus - tie žmonės, kurie atėjo sąžiningai balsuoti,
niekas jų nei pirko, nei privertė. Jie ėjo balsavo todėl, kad
įsitikinę, kad turi laimėti Darbo partija, socialdemokratai,
opozicinės partijos - kaip elgtis su tų žmonių pasitikėjimu. Aš
manau, tai turbūt būtų baisiau negu Baltarusijoje“, - dėstė Darbo
partijos atstovė, pridūrusi, kad pažeidimus padarę asmenys, jei
reikia, turi būti, teisiami ir nubausti.
Tačiau „darbietė“ pažymėjo, jog prezidentės Dalio
Grybauskaitės kreipimasis į Konstitucinį teismą prie spaudimo
Darbo partijai neprisideda. V. Baltraitienės teigimu, po KT sprendimo
„matysis, ar tai yra kažkieno interesas, ar nėra“.
„Aš manau, kad pats kreipimasis tikrai neprisideda. Tai yra
normalus veiksmas. Prezidentė turi tokią teisę, turbūt ir būtina
kreiptis, jei kažkas kreipiasi, nesvarbu ar tai pavieniai asmenys, ar
kokia politinė partija. Prezidentė pati negali pasakyti, ar
teisėti, ar neteisėti (rinkimai). Tą gali išaiškinti tiktai
Konstitucinis teismas“, - kalbėjo ji.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra gavusi tautininkų, Darbo
partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialistinio
liaudies fronto bei kandidato į Seimo narius Kęstučio
Rupulevičiaus skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
Prašoma negaliojančiais pripažinti rinkimų rezultatus
daugiamandatėje apygardoje ir keliose vienmandatėse.
Šalies vadovė jau pareiškė, kad dėl Seimo rinkimų rezultatų
trečiadienį kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Įstatymas numato, kad kandidatai bei partijos ne vėliau kaip per
24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai,
gali apskųsti Seimui ar prezidentui VRK sprendimus arba jos
atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų. Tuomet Seimas ar prezidentas su paklausimu dėl Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimo kreipiasi į Konstitucinį Teismą.
KT per šiuos Seimo rinkimus jau nagrinėjo vieną kreipimąsi -
šalies vadovė D. Grybauskaitė „tvarkiečių“ prašymu kreipėsi dėl
VRK sprendimo po pirmojo turo negaliojančiais pripažinti
vienmandatės Zarasų-Visagino apygardos rezultatus. KT nusprendė,
kad panaikindama rezultatus Rinkimų komisija Seimo rinkimų įstatymo
nepažeidė.
Šioje apygardoje į antrą turą buvo išėję
„tvarkietis“ Algimantas Dumbrava ir Darbo partijos atstovas Rimvydas
Podolskis, pastarasis pripažintas papirkinėjęs rinkėjus ir taip
šiurkščiai pažeidęs įstatymą.
Daugiausiai kritikos dėl rinkimų pažeidimų sulaukia
daugiamandatėje apygardoje rinkimus laimėjusi Darbo partija.