Tokį požiūrį į gautą mandatą pastaruoju metu liudija ne vieno į parlamentą išrinkto politiko elgesys. Tarp jų liberalas E. Gentvilas.
Klaipėdos jūrų uosto vadovas niekaip neapsisprendžia, ar su parlamentaro alga keliauti į opozicijos apkasus, ar mandato atsisakyti, kartu rizikuojant likti prie suskilusios geldos.
Kol kas E. Gentvilas mindžikuoja: jam knieti likti vadovo kėdėje, tik niekas negali garantuoti, ar nauja politinė valdžia jai nėra pamatavusi kito užpakalio.
Kur kas paprasčiau panašų galvosūkį sekasi spręsti R. Pakso bendražygiui R. Ačui. Prieš pusantrų metų jis Seimo nario mandatą metė tarsi sudėvėtas kojines ir išlėkė vadovauti Raseiniams – opozicijoje Vilniuje esą nebuvo ką veikti.
Bet vos iš sostinės pasklido valdžios kvapai, meras mikliai apsigręžė – esą Raseiniuose jau viskas pastatyta ant teisingų bėgių ir jo pradėtus darbus pajėgus tęsti bet kas.
Yra ir į Seimo nario mandatą po rinkimų nusispjovusių politikų, kurie net nesivargina paaiškinti politinės akrobatikos priežasčių.
Rinkėjams nesijaučia skolingi net valdžios rūbą besimatuojančios Socialdemokratų partijos sąrašo vėliavnešiai V. Blinkevičiūtė ir Z. Balčytis, nusprendę toliau likti Briuselyje. Darbas Europos Parlamente jiems rūpi labiau nei žadėti ministrų postai Vilniuje.
Iš tiesų europarlamentaro darbas apmokamas gerokai dosniau. Minėti politikai pernai uždirbo bemaž po 330 tūkst. litų.
O gal buvusiai ministrei ne tik rūpi solidi alga, bet ir sapnuojasi prezidentės postas, dėl kurio kautis su dabartine rūmų S. Daukanto aikštėje šeimininke parankiau iš Briuselio?
