Posėdį pradėjęs Baltijos Asamblėjos prezidentas Paulius Saudargas akcentavo Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo svarbą, kaip vieną iš pačių geriausių veiklos koordinavimo pavyzdžių įvardydamas šiais metais pasirašytą Baltijos valstybių partnerystės susitarimas dėl medicinos produktų ir įrangos bendrų viešųjų pirkimų.
Renginyje kalbas pasakė Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo tarybos pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis; Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Paet).
Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis pabrėžė, kad Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, sieks atsižvelgti į bendrus Baltijos valstybių interesus.
„Baltijos šalių regionui, kaip ir visai ES, sieksime užtikrinti patikimą ir saugų energetinių išteklių tiekimą, kurti konkurenciją skatinančią vidaus rinką bei statyti energetikos ir transporto jungtis. Taip pat norime matyti europietiškas vertybes puoselėjančius bei artėjimo prie ES keliu žengiančius kaimynus Rytuose. Siekdami efektyvesnio ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo, pirmininkavimo metu nuolat pabrėšime švaraus ir labiau integruoto Baltijos jūros regiono svarbą. Sieksime paskatinti ES lygiu diskusijas apie veiksmingai saugomas ES išorines sienas, tarp jų ir ekonominius aspektus (t. y. paskatinti glaudesnį pasienio ir muitinės institucijų bendradarbiavimą). Tai yra svarbios prioritetinės sritys, kurias yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos Seimas. Šiems prioritetams įgyvendinti ypač svarbi yra Baltijos ir kitų regiono šalių vienybė ir parama“, - kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Posėdyje priimtas bendras 18-osios Baltijos Tarybos pareiškimas, kuriuo pabrėžiama, kad Europos Sąjungos (ES) biudžeto prioritetai turi būti suderinti su ekonomikos augimą skatinančios ES politikos uždaviniais.
„Atsižvelgdamos į ES 2014-2020 metų daugiametę finansinę programą, Baltijos valstybės išreiškia susirūpinimą dėl Sanglaudos fondo paramos šalims, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2008-2010 metais buvo mažesnis už ES BVP vidurkį. Dėl bendrosios žemės ūkio politikos Baltijos valstybės primygtinai reikalauja, kad būtų nustatyta minimali tiesioginių išmokų riba šalims, kurios netgi Europos Komisijos pasiūlytos konvergencijos atveju gaus mažesnes negu ES vidurkis išmokas“, - pareiškia Baltijos Taryba.
Dokumentu tvirtinama, kad Baltijos valstybės turi veiksmingai derinti savo interesų gynimą ES. Baltijos Taryba, primindama, kad greitai kiekviena Baltijos valstybė pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai (Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių perims pirmininkavimą ES 2013 m. antrojoje pusėje. Latvija pirmininkaus 2015 m., o Estija - 2018 m.), pabrėžė būtinybę panaudoti esamas bendradarbiavimo formas geresniam savo pozicijų aktualiausiais ES darbotvarkės klausimais derinimui.
Taip pat Baltijos Taryba atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės yra įsipareigojusios įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių planą, tęs darbą sprendžiant energetikos saugumo klausimus, visiškai remia projekto „Rail Baltica“ ir kitų transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą Baltijos šalyse ir labai vertina bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus sveikatos apsaugos projektus.
19-oji Baltijos Taryba vyks pirmininkaujant Latvijai 2013 m. lapkričio 28-29 dienomis Rygoje (Latvija).
