„Aišku, kad mes balsuosime prieš“, - žurnalistams penktadienį
sakė V. Uspaskichas.
Šeštadienį KT skelbs išvadą dėl pažeidimų per Seimo
rinkimus - teismas turėtų įvertinti, ar užfiksuoti pažeidimai
turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus.
Darbo partijos vadovas aiškino, kad pagal pažeidimų kiekį šie
Seimo rinkimai nebuvo išskirtiniai.
„Pagal bendrą pažeidimų kiekį šie rinkimai niekuo nesiskiria,
vienintelis dalykas, kad šiuose rinkimuose ne tie laimėjo“, - teigė
jis.
V. Uspaskichas neigė jo vadovaujamai partijai metamus įtarimus
dėl rinkėjų papirkinėjimo.
„Kaip vakar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
Z. Vaigauskas pasakė, kad yra tikimybė, kad 3-4 tūkst. galėtų
būti galbūt neteisingai apskaičiuoti balsai, o iš jų 3 tūkst.
figūruoja kalėjimas, o kalėjimą mes pažiūrėjome, kad nei
Pinskus, nei Pinskuvienė tose apylinkėse nebuvo reitinguojami“, -
sakė V. Uspaskichas.
„Maža to, tas, kuris yra įrašuose, seniai bendrauja su
prokuratūra. Ne vakar, ne užvakar, seniai. Kaip dabar girdžiu
atgarsių, kad tai buvo galima provokacija, kad tik įveltų į
pokalbį, o paskui jau traktuoti, kaip nori. Atmetus tuos 3 tūkst.,
tai išvis nėra apie ką kalbėti“, - teigė jis.
Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios
Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo
pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT juos sujungė į vieną
bylą. Viešame posėdyje bylą ketvirtadienį išnagrinėjęs KT
išvadą skelbs šeštadienį.
Prezidentės ir Seimo paklausimai turi būti išnagrinėti ne
vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT.
Antradienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo prašo KT išvados,
ar „šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido
Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus
daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato
tikslumu“.
Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai
Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-
Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po
pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo
rinkimų antrąjį turą.
Trečiadienį į KT prašydama išvados, ar per Seimo rinkimus
nebuvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, kreipėsi ir
šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Prezidentė prašo KT įvertinti, ar „masiniai rinkėjų
papirkinėjimai ir kiti pažeidimai“ turėjo reikšmingos įtakos
galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti, ar nebuvo pažeistas
Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus
Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-
Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse
rinkimų apygardose.
Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į prezidentę su
skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į
KT gali kreiptis Seimas bei prezidentas ne vėliau kaip per tris
dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų
įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius
rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų
apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius
rinkimų rezultatus.