Avariją išgyvenę alytiškiai tęsia sunkias tiesos paieškas

27 metų Butrimonių miestelio (Alytaus r.) gyventojas Ramūnas Kairys po pernai Joninių išvakarėse darbo metu patirtų sunkių sužalojimų dar nevaldo kairės kojos ir net namuose per kambarį nepereina be ramento. Tačiau specialistų komisija per avariją nukentėjusį vyrą pripažino darbingu.

Gydytojai nedarbingumo pažymėjimą jam tęsė vienerius metus ir vieną mėnesį, bet po atviro skeveldrinio šlaunikaulio, kelio ir pėdos kaulų lūžių iki šiol kairė koja nesilanksto.

Prieš baigiant nedarbingumo pažymėjimą, liepos pradžioje į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Alytaus skyrių atėjęs vyras neabejojo, kad jam bus nustatytas laikinas neįgalumas ir gaus netekto darbingumo pensiją.

„O čia man pasakė, kad dėl vieno kaulo lūžio neįgalumo grupės niekas neduoda. Komisija nustatė 80 procentų darbingumo. Vadinasi, esu sveikas ir galiu dirbti visus darbus.

Tačiau kai tokią komisijos išvadą parodžiau Darbo biržos Alytaus skyriaus darbuotojai Alytei Kasiulevičienei, ji iš karto pasakė, kad man darbo tikrai nesuras.

Moteris patarė parašyti skundą, nes neįsivaizduoja, koks darbdavys galėtų mane įdarbinti kaip sveiką, jei nepaeinu be ramento.

Juk vielomis, plokštele ir varžtais sutvirtinta koja visai nesilanksto ir net reabilitacijai į sanatoriją dėl sveikatos būklės manęs negali siųsti.

O su viduriniu išsilavinimu tik darbininku ir galiu dirbti. Gal tik į Seimą tikčiau, bet kas už mane neturtingą balsuos?“, - svarstė R. Kairys.

Darbo biržos darbuotoja A. Kasiulevičienė patvirtino, kad R. Kairys nepajėgtų dirbti ne tik pagal savo įgytą suvirintojo elektra ir dujomis specialybę, bet ir jokio kito fizinio darbo - net šlavėjo ar sargo.

„Kai vienoje rankoje nuolat ramentas, kitos neužtenka bet kokiam darbo įrankiui suvaldyti.

Realiai matau, kad R. Kairys tikrai nėra sveikas, nors tokiu pripažintas. Jei būtų nustatytas neįgalumas, yra kitos įdarbinimo sąlygos nepilnai darbo dienai, atitinkamos profesinės reabilitacijos programos. Bet jam to pritaikyti negaliu ir privalau rasti darbą kaip sveikam.

O net bijau, kad slidžiame kelyje į darbo biržą eidamas negriūtų ir nesusižeistų. Todėl neįsivaizduoju, kokį darbą galėtų dirbti saugiai“, - baisėjosi pirmą kartą tokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusi A. Kasiulevičienė.

R. Kairys tokią pat nuomonę išgirdo ir iš savo šeimos gydytojos Honoratos Žilinskienės.

„Gydytoja pasakė, jei darbo biržai ir pavyktų surasti tokį darbdavį, kuris sutiktų mane priimti į darbą, nei ji, nei joks kitas gydytojas sveikatos būklę patvirtinančiame dokumente nedrįstų pasirašyti, jog esu sveikas“, - teigė R.Kairys.

NDNT parašė skundą dėl neteisingai įvertinto darbingumo lygio šios tarnybos Alytaus skyriuje, bet gautas atsakymas nepaguodė.

NDNT Alytaus skyriaus vedėjas Rimantas Ambrazaitis teisinosi, kad jie negali vadovautis savo nuomone vertindami atėjusio žmogaus sveikatos būklės ir jo darbingumo lygio.

„Mes tik suvedame į kompiuterio programą asmenį gydančių gydytojų pateikus duomenis apie jo sveikatą - bazinį darbingumą bei kitus įstatymu numatytus kriterijus - amžių, išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, darbo įgūdžius. Kompiuteris suskaičiuoja darbingumo procentą, kurio mūsų tarnybos komisija neturi teisės keisti“, - teigė R. Ambrazaitis.

R. Kairys su žmona auginantys penkerių metų dukrą ir trejų metų sūnų teigė niekada nevengęs darbo, todėl ir vėl norėtų pradėti dirbti, kai tik pajėgs.

Tačiau būdamas tokios būklės neįsivaizduoja, ką galėtų dirbti.

2007 metais darbo biržoje baigęs metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis kvalifikacijos kursus jis kelerius metus dirbo pagal specialybę.

Pernai sausio mėnesį kartu su visa brigada buvo atleistas iš statybų bendrovės „Statybų žiedas“, tačiau darbdavys pažadėjo vėl priimti pagausėjus užsakymų.

„Liepos mėnesį turėjau ten pradėti dirbti. Tačiau prieš tai privalėjau baigti viešuosius darbus, kuriuos pagal Darbo biržos siuntimą porą mėnesių dirbau Butrimonių seniūnijoje.

Likus kelioms dienoms iki viešųjų darbų pabaigos ir įvyko ta baisi avarija, aukštyn kojomis apvertusi visus mano planus. Džiaugiuosi, kad dar išlikau gyvas“, - pasakojo R. Kairys.

2011 metų birželio 23-osios rytą jis tvarkė aplinką prie Butrimonių seniūnijos, kai išėjęs seniūnas pasakė, kad klebonas prašo padėti iškrauti į Eičiūnų koplyčią atvežtus naujus vargonus.

Talkon susiruošė ir iš savivaldybės administracijos direktoriaus gavęs leidimą išvykti darbo metu gavęs žemės ūkio skyriaus darbuotojas eičiūniškis Kolia Jakipčuk.

Jis savo automobiliu „Volkswagen Jetta“ nusivežė ir R. Kairį.

Kelionė trumpa - keletas kilometrų.

Vyrai greit iškrovė vargonus, įnešė į koplyčią ir nedelsdami apsisuko atgal.

Tačiau už kelių kilometrų esančių Butrimonių jiems nepavyko pasiekti.

Staigiame ženklais nepažymėto kelio vingyje, maždaug už 70 metrų nuo gyvenvietės, į jų automobilio priekį trenkėsi „Volvo V7OXC“.

Tik specialia įranga ugniagesiams gelbėtojams pavyko iš sumaitoto „Volkswagen“ automobilio ištraukti sunkiai sužeistus vairuotoją K. Jakipčuk ir šalia sėdėjusį keleivį R. Kairį.

„Kasdien važiuoju šiuo keliu lėtai ir atsargiai, nes žinau, koks čia pavojingas vingis.

„Volvo“ vairuotojas tikriausiai to neįvertino, todėl posūkyje slidžiame kelyje nesuvaldė savo automobilio ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą trenkėsi į mano „Jetta“.

„Volvo“ vairavęs Gintaras Petrašiūnas ir jo keleivis nukentėjo nesmarkiai. O aš ir šoko ištiktas Ramūnas atsidūrėme ligoninėje reanimacijos skyriuje. Į įvykio vietą atskubėję jo draugai pažino tik iš batų, nes veidas atrodė visiškai nuplėštas“, - apie tos dienos nelaimę pasakojo K. Jakipčuk.

Jam buvo atlikta dešinės kojos girnelės ir šlaunikaulio operacija, sutvirtinta keliais varžtais ir plokštele.

Nors iki šiol eina pasiramsčiuodamas ramentu, K. Jakipčuk į darbą grįžo užbaigus nedarbingumo pažymėjimą po 9 mėnesius trukusio gydymo.

Vyras net nesistebi, kad NDNT Alytaus skyriuje jam buvo nustatytas 25 procentų nedarbingumas - jis pripažintas darbingu.

„Džiaugiamės per stebuklą išlikę gyvi. Mano koja lankstosi. Nors ir skauda, o ilgiau pasėdėjus tirpsta. Gerai, kad mano darbas ne fizinis. Bet negaliu suvokti, kaip R. Kairys pripažintas sveiku ir darbingu“, - stebėjosi nelaimės draugas.

R. Kairiui po avarijos buvo atliktos kelios operacijos - susiūti daugybines plėštines veido žaizdas, pašalinti plyšusią blužnį, dėl prasidėjusių komplikacijų pakartoti kelio, šlaunikaulio, pėdos kaulų operacijas. Jam pradėjo tirpti kairės plaštakos pirštas, iki šiol tenka gerti vaistus nuo skausmo ir raminamuosius.

K. Jakipčuk ir R. Kairiui iki šiol tenka lankytis ne tik pas gydytojus, bet ir teisme.

Jie skaudžiai įsitikino, jog nukentėjusiam žmogui visur sunku apsiginti.

Alytaus rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimas vyko sklandžiai ir artėjo į pabaigą. Nei policijos tyrėjui, iš karto po avarijos atlikusiam eismo įvykio vietos apžiūrą, nei prokurorei nekilo abejonių, kad avarijos kaltininkas - saugaus greičio nepasirinkęs „Volvo“ vairuotojas 44 metų Alytaus rajono Vankiškių kaimo gyventojas Gintaras Petrašiūnas.

Tačiau kai jie prieš mėnesį atėjo į teismo posėdį, kuriame turėjo būti išklausytos baigiamosios kalbos, išgirdo, jog kaltinamasis pateikė paties samdyto eksperto naują įvykio ekspertizę.

Nors iš karto po įvykio policijos pareigūnas nustatė, kad „Volvo“ stabdymo žymės ilgis 4 metrai toje dešinėje kelio pusėje, kuria važiavo K. Jakipčuk vairuojamas „Volkswagen“.

„Mano automobilis nepaliko jokių stabdymo žymių, nes „Volvo“ pastebėjau tik tuo metu, kai ji staiga posūkyje išnirusi dideliu greičiu iš kitos juostos trenkėsi į maniškį.

Policijos pareigūnas iš karto po įvykio nurodė matęs kairėje kelio pusėje dar vienas senesnes stabdymo žymes, kurios yra platesnės nei mano automobilio padangos.

G. Petrašiūno samdytas ekspertas dabar bando įrodyti, jog tai - mano „VW Jetta“ paliktos žymės ir kad aš buvau išvažiavęs į priešingą eismo juostą.

Gerai, kad paklausiau nuojautos ir kieme tebelaikau metalo laužu po avarijos virtusį savo automobilį.

Tačiau vėl teks gadinti nervus, švaistyti laiką, sveikatą ir pinigus vėl įrodinėjant jau įrodytą tiesą“, - piktinosi K. Jakipčuk.

***

Alvidas Garšva, Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo numatyta tvarka įvertinamas bendras asmens darbingumo lygis, bet nenurodoma, kokį konkretų darbą jis galėtų ar negalėtų dirbti.

Remiantis gydančių ir medicininę reabilitaciją teikiančių gydytojų pateiktais dokumentais apie asmens ligas ir jų sunkumo laipsnį nustatomas bazinis darbingumas.

Taip pat įvertinamos ir darbingumui palankios ar nepalankios septynios aplinkybės - amžius, išsilavinimas, profesinė kvalifikacija ir įgūdžiai bei kitos. Jei asmeniui nustatoma daugiau nepalankių aplinkybių, jo bazinio darbingumo procentas dauginamas iš koeficiento 0,7, o jei daugiau palankių - iš 1.

Asmuo laikomas darbingu, kai nustatomas 60-100 procentų darbingumas.

Jis įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jei darbingumas yra 55 procentai ir mažesnis.