Visą savaitę iki kito sekmadienio Aušros vartų koplyčioje ir
Šv. Teresės bažnyčioje vyksiančių atlaidų aštuondienio šių metų
tema - „Tikėjimas ir Gailestingumas - Dievo dovana ir užduotis“.
Atlaidų metu šv. Mišios bus aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų,
bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, ispanų, italų, vokiečių,
prancūzų, anglų kalbomis, kuriomis kalbant galima išgirsti Vilniuje.
Atskirose šv. Mišiose kasdien bus meldžiamasi už kunigus,
vienuolius, vaikus, mokytojus, katechetus, jaunimą. Pamaldose
giedos Vilniaus šventovių ir Vilniaus arkivyskupijos parapijų
chorai, vakarinę rožinio maldą kalbės Vilniuje veikiančių
vienuolijų seserys ir maldininkai.
Pirmos ypatingos Aušros vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos
iškilmės prie stebuklingojo paveikslo buvo surengtos po 1706 m.
Vilniaus gaisro.
Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai
kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės
bažnyčios ir koplyčios, gesinusi liepsnas. Nuo to laiko kasmet
gegužės 18 d. prie Aušros vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus
orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grieždavo švč. Mergelei
įstabiausias melodijas. Šis paprotys nunyko 1715 m. sudegus medinei
koplyčiai.
Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros vartuose
imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč.
Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas
XIV davė dvi privilegijas.
Pirmoji privilegija suteikė atlaidus
brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės
dieną.
Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius
brolijos narius. Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į
iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros vartų Gailestingumo
Motinos Globos atlaidus.
Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių
miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija.
Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą
lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena.