Ketvirtadienį BNS atsiųstame pranešime A.Gavėnas teigia, kad
iš pareigų pasitrauks, kai bus paskirtas naujas vidaus reikalų
ministras.
„Pripažindamas savo, kaip įstaigos vadovo, atsakomybę ir
siekdamas, kad pereinamuoju laikotarpiu tarp ministrų kaitos nebūtų
skiriamas laikinas departamento vadovas, kurio statusas atėjus naujam
ministrui galėtų būtų kvestionuojamas, ir kad departamento darbas
nebūtų dar labiau išbalansuotas Lietuvos Respublikos būsimo
pirmininkavimo ES išvakarėse, esu pasiruošęs vadovauti
departamentui iki valdžios pasikeitimo (...). Kartu ketinu naujajam
vidaus reikalų ministrui pateikti savo atsistatydinimo prašymą“, -
nurodo A. Gavėnas.
Naują valdančiąją koaliciją formuojančios partijos
numačiusios, kad Vidaus reikalų ministerija teks partijai „Tvarka ir
teisingumas“. Pastaroji yra paskelbusi, kad į vidaus reikalų
ministro postą siūlys parlamentarą Remigijų Žemaitaitį.
Kaip BNS ketvirtadienį sakė dabartinis vidaus reikalų
viceministras Gintaras Steponas Vyšniauskas, ministerija mano, kad
A. Gavėnas turėtų prisiimti atsakomybę dėl skandalo.
„Manome, kad tai būtų garbinga iš jo pusės, nes vis tiek
atsakomybė asmeninė yra tiesiogiai jo, jis tiesiogiai atsakingas už
situaciją. Mūsų nuomone, jisai turėtų atsistatydinti, ne tik
turėtų, bet privalo“, - teigė viceministras.
Pasak G. S. Vyšniausko, A. Gavėnui nusprendus dabar neteikti
atsistatydinimo pareiškimo, ministerija kol kas svarsto, kaip elgtis
toliau. Kadangi kol kas VRM neturi duomenų, kad teisėsauga turėtų
įtarimų paties A. Gavėno atžvilgiu, teisinio pagrindo jį atleisti
esą nėra.
„Kol kas mes dar mąstome, ką daryti, nes reikia griežtai
žiūrėti teisinių procesų. Mes planuojame laikytis teisės, nors,
mūsų nuomone, vadovas nesužiūrėjo, netvarkė įstaigos taip, kad
tokie dalykai, kokie įvyko, nebūtų galimi“, - sakė viceministras.
A. Gavėnas išplatintame pranešime, be kita ko, sako jaučiantis
„ministerijos vadovų spaudimą atsistatydinti“. Kartu jis aiškina,
kad tie vadovai, kuriems pareikšti įtarimai dėl galimos korupcijos,
turėjo įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl leidimų
gyventi Lietuvoje išdavimo ir atstovauti teisminio nagrinėjimo metu
Migracijos departamentui.
„Nei direktorius, nei jo pavaduotojas neturėjo pareigos revizuoti
jų priimtų sprendimų, nes tai būtų neįmanoma dėl didžiulių
darbo apimčių“, - pabrėžia jis.
A. Gavėnas pranešime taip pat nurodo, kad Migracijos
departamentas neturi operatyvinės veiklos subjekto teisių ar
imuniteto tarnybos ir tik specialiosios tarnybos galėjo ir privalėjo
jį, kaip įstaigos vadovą, informuoti apie grėsmingą korupcine
prasme situaciją, jeigu tokia buvo fiksuota.
„Kad egzistuoja problema dėl piktnaudžiavimo fiktyviomis
įmonėmis, kaip priedanga gauti leidimus gyventi Lietuvoje, o kartu
ir Šengeno erdvėje, Migracijos departamentas konstatavo jau nuo 2011
m. pavasario, ir nuolat inicijavo susitikimus su specialiosiomis
tarnybomis“, - sako Migracijos departamento direktorius.
Partijos „Tvarkos ir teisingumas“ kandidatu į
vidaus reikalų ministrus įvardintas Remigijus Žemaitaitis
trečiadienį pareiškė, kad pasitvirtinus teisėsaugos keliamiems
įtarimams dėl korupcinių schemų reikėtų kalbėti apie
baudžiamą Migracijos departamento vadovų atsakomybę.
„Aš manau, kad reikia pirma įsigilinti, kas ten atsitiko, dėl
ko kilo skandalas. Jeigu tie nuogastavimai, dėl kurių aš tikrai
galvoju, (pasitvirtintų - BNS), tai reikėtų kelti atsakomybę ir
kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę pačių vadovų“, -
paklaustas, ar keistų Migracijos departamento direktorių A.Gavėną,
teigė R. Žemaitaitis.
Šią savaitę teisėsauga paskelbė, kad Migracijos departamento
pareigūnai galėjo imi kyšius už tai, kad leidimai užsieniečiams
gyventi Lietuvoje būtų išduodami greičiau.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra antradienį
pranešė, kad tiriama galima korupcinė schema, pagal kurią ne
Europos Sąjungos šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimus
laikinai gyventi Lietuvoje arba tokius leidimus prasitęsti, mokėjo
pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams.
Įtariama, kad advokatai ir jų padėjėjai perduodavo pinigus
savo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos
departamente, o šie - Migracijos departamento pareigūnams,
galintiems padėti, kad leidimai užsieniečiams būtų išduodami
greičiau.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trečiadienį patenkino
prokuroro prašymą ir nuo pareigų pusei metų nušalino šešis
korupcija įtariamus Migracijos departamento pareigūnus, kurie
galėjo pelnytis iš leidimų gyventi Lietuvoje. Bylos tyrimą
kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas
Kuprusevičius kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti keturis
skyrių vedėjus, vieną pavaduotoją ir vieną specialistą.
Byloje įtariamieji taip pat yra du advokatai ir du advokatų
padėjėjai.
Prokuratūra teigia, kad veikiant korupcijos tinklui Migracijos
departamente, leidimus gyventi Lietuvoje galėjo gauti apie 100
užsienio piliečių. Tikslus užsieniečių skaičius paaiškės tik
tyrimo metu.