Visą savaitę Aušros vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje
vykusių atlaidų aštuondienio šių metų tema - „Tikėjimas ir
Gailestingumas - Dievo dovana ir užduotis“.
Atlaidų metu šv. Mišios aukotos ne tik lietuvių ir lenkų, bet
ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, ispanų, italų, vokiečių,
prancūzų, anglų kalbomis, kuriomis kalbant galima išgirsti Vilniuje.
Atskirose šv. Mišiose kasdien melstasi už kunigus, vienuolius,
vaikus, mokytojus, katechetus, jaunimą, išeiviją. Pamaldose giedojo
Vilniaus šventovių ir Vilniaus arkivyskupijos parapijų chorai.
Pirmos ypatingos Aušros vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos
iškilmės prie stebuklingojo paveikslo buvo surengtos po 1706 m.
Vilniaus gaisro. Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai
kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės
bažnyčios ir koplyčios, gesinusi liepsnas. Nuo to laiko kasmet
gegužės 18 d. prie Aušros vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus
orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grieždavo švč. Mergelei
įstabiausias melodijas. Šis paprotys nunyko 1715 m. sudegus medinei
koplyčiai.
Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros vartuose
imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč.
Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas
XIV davė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus
brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės
dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius
brolijos narius. Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į
iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros vartų Gailestingumo
Motinos Globos atlaidus. Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių
miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija.
Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą
lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena, kai
švenčiama Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos šventė.