Visą savaitę Aušros vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vykusių atlaidų aštuondienio šių metų tema - „Tikėjimas ir Gailestingumas - Dievo dovana ir užduotis“.
Atlaidų metu šv. Mišios aukotos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, kuriomis kalbant galima išgirsti Vilniuje.
Atskirose šv. Mišiose kasdien melstasi už kunigus, vienuolius, vaikus, mokytojus, katechetus, jaunimą, išeiviją. Pamaldose giedojo Vilniaus šventovių ir Vilniaus arkivyskupijos parapijų chorai.
Pirmos ypatingos Aušros vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos iškilmės prie stebuklingojo paveikslo buvo surengtos po 1706 m. Vilniaus gaisro. Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės bažnyčios ir koplyčios, gesinusi liepsnas. Nuo to laiko kasmet gegužės 18 d. prie Aušros vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grieždavo švč. Mergelei įstabiausias melodijas. Šis paprotys nunyko 1715 m. sudegus medinei koplyčiai.
Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros vartuose imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas XIV davė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius brolijos narius. Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija.
Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena, kai švenčiama Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos šventė.
