„Esu užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau negaliu gauti bedarbio pašalpos. Nes mane atleido už grubų darbo tvarkos taisyklių pažeidimą. Būdamas 57 – erių, dabar gyvenu iš savo žmonos aktorės atlyginimo. Darbo birža negali man pasiūlyti jokio darbo“, - sakė R. Teresas.
Nemokamos atostogos, ar pravaikštos?
Oficiali aktoriaus atleidimo priežastis – jo padarytos pravaikštos. Tačiau pats atleistasis neabejoja, kad jis buvo išmestas už profsąjunginę veiklą.
Nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 4 dienos R. Teresas nepasirodė teatre. Prieš tai jis buvo parašęs pareiškimą, šiam laikotarpiui prašydamas nemokamų atostogų. Per tas dienas aktorius buvo suplanavęs savo 80 – metę motiną vežti į Bulgariją pasikonsultuoti pas profesorių ir atlikti kai kurių jos sveikatos tyrimų.
Teatro vadovas pasirašė pareiškimą ir leido pavaldiniui išvykti. Artėjant kelionės datai, R. Teresas panoro sutrumpinti nemokamas atostogas ir parašė antrą pareiškimą, prašydamas jį išleisti nuo rugsėjo 1 iki 4 dienos. Iš šį pareiškimą R. Vikšraitis pasirašė.
Tačiau beveik paskutinę akimirką paaiškėjo, kad kelionę suplanavusiam R.Teresui su mama tenka išvykti rugpjūčio 28 dieną. Tik tai datai jis gavo lėktuvo bilietus.
Aktorius paprašė, kad žmona Ligita Kondrotaitė nuneštų tetro direktoriui pirmąjį pareiškimą dėl nemokamų atostogų. Tačiau R. Vikšraitis su R. Tereso žmona nebesileido į kalbas. Jis pareikalavo, kad moteris išeitų iš kabineto.
„Įpuolusi ji pradėjo šaukti, kad aš esu ne žmogus“, - teisme pasakojo R.Vikšraitis.
Žala teatrui – blogas pavyzdys
Tuo metu, kai R. Teresas buvo Bulgarijoje, R. Vikšraitis jam paskambino ir pareikalavo,kad aktorius nedelsdamas kitą dieną pasirodytų teatre. Tačiau šis pasakė negalėsiąs parvykti anksčiau, negu rugsėjo 4 dieną.
Per tą laiką, kol R. Teresas buvo išvykęs, jam nebuvo numatyta nei repeticijų, nei spektaklių. Todėl nereikėjo atšaukti nė vieno renginio.
Aktorius į teatrą atėjo rugsėjo 5 – ąją. Tą dieną buvo numatyta repeticija. Nuo tos dienos jis dirbo įprastą darbą. Tačiau rugsėjo 11 dieną R.Teresas buvo iškviestas iš repeticijos. Jam pranešta, kad yra atleistas už pravaikštas.
Teismo posėdžio metu teisėja paklausė, kokią žalą teatrui padarė R.Tereso nepasirodymas teatre. Juk spektaklių ir repeticijų atšaukti neprireikė. R. Vikšraitis atsakė, kad aktoriaus atostogų neišleido, įsakymo neparašė. O toks jo pavaldinio savivaliavimas – blogas pavyzdys kitiems aktoriams.
Pats R. Teresas replikavo, kad jam išėjus, J.Miltinio teatre neberodomi du spektakliai, kuriuose jis vaidino. Tai N. Gogolio „Vedybos“ ir G. Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“. „O jeigu paskaičiuotume, kokia dėl to teatrui padaryta žala?“, - klausė ieškovas.
Teatro vadovui atstovaujantis advokatas replikavo, kad ginti viešąjį interesą turėtų ne atleistas aktorius, o prokurorai.
Kolektyvas vadovą ragino atsistatydinti
Po atleidimo R. Teresas dėl paūmėjusios širdies ligos buvo paguldytas į ligoninę. Gydymo įstaigoje jis praleido pusantro mėnesio. Panevėžietis tvirtina, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė darbo problemos.
31 – erius metus J. Miltinio teatre dirbęs R. Teresas per tą laiką nė karto nebuvo gavęs jokių nuobaudų. Neseniai jis buvo nominuotas Scenos auksinio kryžiaus apdovanojimui. Nuo 1996 iki 2010 metų R.Teresas pats vadovavo teatro kolektyvui.
Po to direktoriumi buvo perrinktas aktorius Laimutis Sėdžius. Tačiau vadovo pareigas ėjęs vos dvi dienas, naujasis direktorius atsistatydino. Jis nenurodė konkrečių tokio savo sprendimo priežasčių.
Tuomet J. Miltinio teatro vadovu buvo paskirtas R. Vikšraitis. Po kurio laiko kolektyvas sukilo prieš naująjį direktorių. Jis buvo apkaltintas autokratiniais vadovavimo metodais, nesiskaitymu su darbuotojais.
Šią vasarą profsąjungų iniciatyva buvo surengtas visų teatro darbuotojų susirinkimas. Jame R. Vikšraitis buvo raginamas atsistatydinti. Kultūros ministerija sureagavusi į nesveiką atmosferą, J. Miltinio teatre surengė auditą.
Jam pasibaigus, tikrintojai rekomendavo viešai neplatinti audito išvadų. Savo rekomendaciją motyvavo tuo, kad nebebūtų eskaluojama dar didesnė teatro vidaus nesantaika.
Tačiau į viešumą vis dėlto prasprūdo informacijos. Nustatyta, kad per 2011 metus teatre buvo nutrauktos darbo sutartys su 18 darbuotojų. Šiais metais kolektyvą paliko toks pat skaičius žmonių.
Didžioji dalis sutarčių nutraukta šalių susitarimu. Tačiau keli kūrybiniai darbuotojai buvo atleisti už darbo drausmės pažeidimus. Auditorių išvadose profsąjungų pretenzijos vadinamos smulkmeniškomis.
Prieš pradedant nagrinėti R.Tereso ieškinį, teisėja Rima Šimbelytė ragino abi šalis pasikalbėti ir ginčą baigti taikiai. „Jūs abu esate išdidūs. Bet gal teismo pasiūlymas padės nusiimti kepures?“, - klausė teisėja.
Ir ieškovas, ir atsakovas nenoriai atsakė, kad kalbėtis visada galima. „Kol jie taikiai spręs ginčą, mes galime palaikyti užrėmę duris“, - pajuokavo R. Vikšraičio advokatas Algimantas Kolpertas.
Tačiau bandymų taikytis nepademonstravo nė viena pusė. Lapkričio 30 – tąją, penktadienio popietę įvykusį teismo posėdį stebėjo ne tik žurnalistai, bet ir grupė teatro darbuotojų. Į žurnalistų klausimą, ar jie pakviesti kaip liudytojai, kai kurie atėjusieji juokavo:
„Girdėjome, kad spektakliai persikėlė į teismą. Todėl atvykome pasižiūrėti“.
