A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė besitikintis, kad
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo leisti patraukti
baudžiamojon atsakomybėn šiuos tris „darbiečius“ greitai baigs savo
darbą.
„Tikiuosi, kad darbas bus greitai užbaigtas ir kad Seimas
netrukdys teismui realizuoti teisingumo Lietuvoje. Viktoras
Uspaskichas ir Vytautas Gapšys, ir Vitalija Vonžutaitė, jeigu jie
jaučiasi nekalti, patys turėtų būti labiausiai suinteresuoti, kad
teismo sprendimai, teismo procesas, kuris jau yra prasidėjęs, kad
jis kiek galima greičiau baigtųsi ir teismas priimtų sprendimą, ar
jie kalti, ar nekalti“, - kalbėjo laikinasis Vyriausybės vadovas.
Konservatorių lyderis pabrėžė, kad gali prognozuoti, jog
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis
tikrai balsuos už „darbiečių“ imuniteto naikinimą.
„Aš galiu prognozuoti, kaip mes balsuosime, tai yra Tėvynės
sąjunga, galėčiau spėti, kaip balsuos kolegos liberalai. Mes tikrai
paremsime imuniteto nuėmimą. Viskas priklausys nuo valdančios
koalicijos ir, tiesiogiai galima įvardinti, viskas priklausys nuo
socialdemokratų ir jų lyderio A. Butkevičiaus apsisprendimo“, -
sakė A. Kubilius.
Praėjusią savaitę generalinio prokuroro pavaduotojas Darius
Raulušaitis iš Seimo tribūnos paprašė panaikinti V. Uspaskicho, V.
Vonžutaitės ir V. Gapšio teisinę neliečiamybę, primena ELTA.
Generaliniam prokurorui kreiptis į Seimą pavedė Darbo partijos
bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs prokurorų
prašymą.
Jeigu Seimas nesutiktų panaikinti trijų parlamentarų teisinio
imuniteto, byla būtų nutraukta.
Konstitucija ir Seimo statutas numato, kad Seimo narys be Seimo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas,
negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės
suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Lapkričio 27 d. Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl trijų
„darbiečių“ teisinės neliečiamybės. Tyrimo komisijoje dirba 13
Seimo narių. Komisijos pirmininku paskirtas „tvarkietis“ Andrius
Mazuronis, pirmininko pavaduotoju - Seimo Darbo partijos frakcijos
narys Artūras Paulauskas.
Komisija darbą pradėjo pirmadienį. Darbo partijos byloje
kaltinimus pateikęs prokuroras Saulius Verseckas apie 2,5 valandos
dėstė bylos esmę ir aplinkybes. Jis kalbėjo apie Darbo partijos
„juodąją kasą“, aiškino, kodėl taip ilgai užtruko baudžiamasis
persekiojimas šioje byloje.
Bylos užsitęsimą jis aiškino ir kreipimusi į Konstitucinį
Teismą, teisinės neliečiamybės atėmimo procedūromis, atliktomis
ekspertizėmis, dalyvių ligomis.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte Darbo partija buvo
kaltinama sistemingai vedusi dvigubą buhalterinę apskaitą, dėl ko
esą neįmanoma tiksliai nustatyti šios partijos finansinių
įsipareigojimų vykdymo ir struktūros 2004-2006 m., tačiau šių metų
spalio 26 d. kaltinamųjų byloje veiksmai buvo perkvalifikuoti į
sukčiavimą.
Pakeitus kaltinimus į sunkesnius, ilgėja senaties terminas ir
griežtėja bausmės. Pagal senesnius kaltinimus, senatis byloje
turėjo sueiti 2014 m., pagal dabartinius - 2016 m. Byla pradėta
tirti 2006 m.
Kaltinimai byloje buvo pateikti ir Darbo partijai kaip
juridiniam asmeniui, ir kai kuriems asmenims. „Darbietis“ V. Gapšys
kaltinamas nurodęs buhalterinę apskaitą vesti apgaulingai ir
pasirašęs žinomai neteisingus dokumentus, vyriausioji Darbo
partijos iždininkė Marina Liutkevičienė - valstybės institucijoms
finansinėse deklaracijose žinomai pateikusi neteisingus duomenis.
Tarp kaltinamųjų - ir V. Vonžutaitė, kuriai, pasak prokurorų, V.
Uspaskichas nurodė vesti dvigubą buhalteriją.
Taip pat prokuratūra skelbė, kad nežinodama apie dvigubą
buhalterinę apskaitą Vyriausioji rinkimų komisija Darbo partijai
neteisėtai skyrė beveik 5 mln. litų dotacijų.
Prokurorų duomenimis, iš viso 2004-2006 m. nuslėpta apie 25
mln. litų. V. Uspaskichas buvo įvardintas „nusikalstamos
organizuotos grupės dalyviu“. Anot prokurorų, būtent V. Uspaskicho
nurodymu buvo vedama dviguba buhalterija, jis asmeniškai ją
kontroliavo.