„Negalima taip tyčiotis! Žmonės dirba už dyką ir niekam tai nerūpi!” – braukė ašaras 30 metų vilnietė Inga Jakubovskytė, nesulaukianti atlyginimo už dviejų mėnesių darbą įmonėje „Valymo cechas”.
Jos gautame trijų eilučių laiške – pranešimas apie atleidimą ir nė žodžio apie pinigus.
Bet „Valymo cechas” skelbia, jog ieško naujų darbuotojų.
Pasirodo, Lietuvoje už tokį elgesį gali sulaukti tik pabarimo ir švelnios bausmės.
Valymo įmonės varžosi siūlydamos bendrovėms valyti jų patalpas už sveiku protu nesuvokiamas mažas kainas. Todėl sudariusios sutartį jos nebeturi už ką mokėti valytojams atlyginimų.
Vienintelė išeitis – išvaryti žmones į gatvę be uždirbtų algų ir priimti į darbą kitus. Dar galima pagrasinti, kad skundiko nepriims jokia kita įmonė.
Nustatę, jog atlyginimas tikrai nesumokėtas, darbo inspektoriai pataria kreiptis į teismą.
Skolose iki kaklo paskendusiam ir teisiškai mažai išprususiam valytojui lieka tik nubraukti ašarą, kad vėl gudruoliai jį apgavo.
Už valandą – 5 litai
Kasdien nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro su trijų valandų pertrauka valyti grindis prekybos centre – nelengvas darbas.
Už tai „Valymo cechas” I. Jakubovskytei žadėjo mokėti po 5 litus ir 15 centų už valandą. Sutartyje numatyta, jog per mėnesį gaus 600 litų.
Prekių žinovė I. Jakubovskytė, negaunanti darbo pagal specialybę, rugpjūčio pradžioje pamatė skelbimą, kad reikia valytojų.
Jos buvęs bendradarbis 25 metų Vygantas Lukenskas sakė, kad „Valymo cecho” darbuotoju tapo spaudžiamas Darbo biržos.
„Man svarbiausia buvo dirbti, jau metus buvau Darbo biržos įskaitoje”, – pasakojo iš interjero apipavidalintojo profesijos negalintis pragyventi jaunuolis.
Kai abu vilniečiai paskambino nurodytu telefonu, atvažiavo Natalija prisistačiusi moteris ir čia pat, automobilyje, pasirašė darbo sutartį.
Po mėnesio abu darbuotojai gavo po lapelį su pranešimu apie atlyginimą, bet savo sąskaitose nepastebėjo pinigų.
Paskambinę Natalijai jie išgirdo, kad kaltas prekybos centras, nepervedęs pinigų. Bet tąkart atlyginimą gavo.
Rugsėjo atlyginimą abu gavo po mėnesio, kai pasiskundė, jog kreipsis į žurnalistus. Daugiau nė vienas nematė nei pinigų, nei atsiskaitymo lapelių.
Prašė pinigų nors batams
V. Lukenskui kantrybė trūko, kai prasidėjus šalčiams valytojai išsiruošė ieškoti „Valymo cecho” vadovybės sutartyje nurodytu adresu.
Abu norėjo paprašyti pinigų šiltesniems batams, nes turėjo tik vasarinius. Tačiau iš namo išėjęs žmogus paaiškino, jog tokios įmonės čia nėra jau dvejus metus.
Pradėję įtarti apgaulę valytojai pasiskundė Darbo inspekcijai.
Dar vieną smūgį V. Lukenskas ir I. Jakubovskytė patyrė, kai sužinojo, kad visą tą laiką dirbo su negaunančiais algos valytojais, bet nė vienas net neperspėjo apie galimą apgaulę.
Apie tai užsiminė tik prekybos centro darbuotojai – valytojai keičiasi kas mėnesį, nes nesulaukia atlyginimo. Supratęs, jog yra mulkinamas, V. Lukenskas atsisakė toliau dirbti: „Tai buvo didžiausias pažeminimas. Jautėmės kaip tikri kvailiai.”
I. Jakubovskytė dar dirbo iki gruodžio pradžios.
Iš pradžių jai buvo pasiūlyta sudaryti naują dviejų mėnesių terminuotąją darbo sutartį iki gruodžio 1 dienos, tačiau artėjant šiai datai ji gavo pranešimą, jog sutartis nutraukiama.
Už dviejų mėnesių darbą jai turėjo būti sumokėta 1200 litų.
I. Jakubovskytė verkė iš pažeminimo, kad tiek laiko dirbo už dyką. Galo su galu pati sudurti negalinti moteris gyvena iš tėvų paramos.
Įprato prie skambučių
Valytojų darbo sutartyje nurodytu telefono numeriu atsiliepęs vyriškis paaiškino, kad pataikėme į butą ir jis nežinąs, kodėl čia ieškoma kažkokio „Valymo cecho”.
Tas pats numeris nurodytas ir internete informaciniuose puslapiuose kaip įmonės „Valymo cechas” telefonas.
Telefonu atsiliepęs vyras taip ir nepaaiškino, kodėl jis nieko nedaro, kad „Valymo cechas” nenaudotų jo numerio.
Jis tik nusijuokė įpratęs, kad „Valymo cecho” interesantai jam skambina po du tris kartus per savaitę.
Vadovas kalbėjo neaiškiai
„Aš kokybės vadovė. Tegul tie atleisti valytojai duoda įmonės vadovo telefoną, ten ir klauskite”, – žvaliu balsu atsakė Natalija prisistačiusi moteris, kai pasiteiravau apie nesumokėtas algas.
Kur ir kaip ieškoti įmonės vadovo, ji paaiškinti negalėjo. Esą darbo sutartyje parašyta, o jei neradote – blogai ieškojote!
Įsiminė tik ilgas šūksnis „a a a!”, kai išgirdo, kad valytojai kreipėsi į „Lietuvos rytą”.
Vakar pagaliau pavyko surasti įmonės vadovą Jurijų Klimuką. Jis paaiškino, kad atlyginimai sumokami mėnesį po atleidimo ir darbuotojams apie tai turėjo būti pranešta.
Vadovas dar pridūrė, kad „Valymo cechas” vėluoja mokėti algas valytojams, nes „taip jau yra”.
Darbo inspektoriai gali tik patarti
Gabrielė Banaitytė
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė
„Valymo cecho” vadovas J. Klimukas pernai buvo nubaustas 500 litų bauda už darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimus.
Darbo inspekcija yra įgaliota asmenims, nesilaikantiems darbo įstatymų, skirti baudas. Pernai dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų surašyti 54 protokolai, skirta 73 tūkst. litų baudų.
Šiemet už tokius pažeidimus surašyta 20 protokolų, skirta per 17 tūkst. litų baudų.
Dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų darbuotojai į Darbo inspekciją kreipiasi dažnai. Šiais metais dėl to pradėta 1,6 tūkstančio tyrimų.
Bet, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Darbo inspekcija neturi teisės spręsti individualių darbo ginčų.
Darbdavio ir darbuotojo ginčai dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikomi individualiais darbo ginčais.
Darbo inspektoriai, gavę tokį skundą, jį išnagrinėja ir, jeigu nustato pažeidimų, pataria kreiptis į teismą.”
