Galima čia būtų pasamprotauti, kas nulemia tokį varlės elgesį: pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis, keistai išsivystę instinktai ar nesugebėjimas suvokti, kad pernelyg didelis malonumas irgi gali nulemti tragišką baigtį.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas irgi dar nejaučia, į kokią padėtį yra patekęs ir kuo visa tai gali baigtis. Arba tiesiog neturi išsiugdęs instinktų, kurie jam kai ką pašnibždėtų, kai aplink vanduo jau kunkuliuoja.
Šis politikas moka juokauti. Jo siūlymai teikti kultūros ir žemės ūkio ministrais keistus žmones, be jokios abejonės, buvo skirti prezidentei D. Grybauskaitei pašiepti. Gerai apie tai pajuokavo humoro laidos „dviratininkai“, apsidžiaugę, kad jau pasnigo: bus dabar iš ko kultūros ministrą nulipdyti.
Prezidentė juokauti nelinkusi ir niekada nelieka skolinga. Dar po pirmųjų V. Uspaskicho pareiškimų, kad jis grįžta dirbti į Seimą ir sieks sužlugdyti jam inkriminuotą esą politinę bylą, sekė reakcija - oficialiai buvo pranešta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradės purtyti V. Uspaskicho verslo imperiją.
Motyvas labai paprastas – pernelyg daug darbuotojų šiose įmonėse dirba tik už minimalią ar dar mažesnę algą.
Išvada – V. Uspaskichas kitiems žada kelti minimalią algą iki 1509 litų, o savo darbuotojams ir toliau algas galimai moka vokeliuose.
Taigi, jei dar nesupratai, kad privalai apskritai trauktis iš politikos, jeigu specialiai grįžai į Lietuvą tik tam, kad sujauktum D. Grybauskaitės įvestus ir jau nusistovėjusius politinius santykius, jei grįžai, kad išvengtum teisinės atsakomybės (to V. Uspaskichas net neslepia), tai gausi ko nusipelnei.
Pernelyg banalu kartoti, tačiau tai tikrai primena Rusijos prezidento V. Putino taktiką.
Pirmasis įspėjimas apie vis labiau puode kaistantį vandenį buvo prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą, kai šiam politikui prokurorai pakeitė kaltinimus į daug griežtesnius. Šiandien karas tarp prezidentūros ir V. Uspaskicho jau akivaizdus.
Iki tol V. Uspaskichas net ir žeminamas tiesiog akivaizdžiai pataikavo šalies vadovei, net atominę elektrinę statyti žadėjo, prezidentę visada vadino „Jos Ekscelencija“, o ne „boba“, kaip kalbėjo dabar jau buvęs vienas iš trijų svarbiausių šalies vadovų A. Valinskas.
Dabar V. Uspaskicho akys raudonos kaip to buliaus, jis nebesitrauks, kitų kandidatų į ministrus nebeteiks. Bent jau taip žada elgtis. Ir juo tikėti galima.
Paskirtasis premjeras A. Butkevičius, šantažuojamas Darbo partijos lyderio, blaškysis, Lietuva gali likti be naujo ministrų kabineto, pirmalaikiai Seimo rinkimai nieko neišspręstų, D. Grybauskaitė irgi nesitrauks. Visiškas akligatvis.
Galima būtų patvirtinti didžiąją dalį ministrų, o kitus vėliau, tačiau D. Grybauskaitė skirs tik visą kabinetą, čia juk ne šiukšlių konteineris, kad po vieną siuntinėtų į darbą. Vargšas A. Butkevičius, kuris kaskart yra verčiamas įtikinėti, kad jis tikrai yra savarankiškas, kietas ir daug galintis, nors po kiekvieno tokio aiškinimo tuo tikinčių dar labiau mažėja.
Tiesa, dar prieš Seimo rinkimus vienoje televizijos laidoje V. Uspaskichas netikėtai pats užsiminė apie tai, kad rengiasi partijos lyderio vairą perduoti kitam, o pats pasitrauks į verslą, tačiau tokių užuominų D. Grybauskaitei buvo per maža.
Ko taip elgdamasi tikisi D. Grybauskaitė? Tikriausiai suskaldyti Darbo partiją, o V. Uspaskichui pasipriešinusius jo partijos politikus, tokius kaip K. Daukšį ar kitus partijos „tremtinius“, prezidentė paskirtų ministrais. Čia kažkas panašaus, kaip jau buvo su V. Muntianu.
Toks scenarijus įmanomas, nes bent jau šiuo metu V. Uspaskichas yra užsitikrinęs pergalę balsuojant Seime dėl imuniteto panaikinimo jam ir jo partijos veikėjams. Pakaktų, kad balsuoti neateitų Darbo partijos bei „tvarkiečių“ frakcijos, gal dar kokia N. Venckienė, ir Darbo partijos lyderių bylą tektų dėti į stalčių.
Tada V. Uspaskichas tikrai atsigautų, vėl suvešėtų. Kad tai neįvyktų, reikia suskaldyti pačią partiją.
Darbo partijos ir D. Grybauskaitės kovos jau nebesustabdysi, todėl tenka galvoti, o kas gi liks Lietuvai po šios kovos? Teisinės valstybės griuvėsiai?
Kas neleidžiama įžūliai Darbo partijai, bus leidžiama D. Grybauskaitei visur ir visada nuolaidžiaujantiems konservatoriams? Ar siundydama ant V. Uspaskicho įmonių Valstybinę mokesčių inspekciją prezidentė lygiai taip pat elgsis ir su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos finansiniais rėmėjais?
Ar D. Grybauskaitė bent pagrūmos laikinajam premjerui A. Kubiliui, kuris bene vienintelis iš partijos lyderių taip aktyviai nuo nemalonumų gynė į milijoninę aferą įklimpusį savo pavaduotoją partijoje V. Matuzą? Ir pinigais nuo galvos iki kojų šį veikėją per Seimo rinkimus apipylė. Kad tik į Seimą patektų. Ir kodėl būtent A. Kubilius pavedė V. Matuzui rūpintis biokuro gamyba, kuri ir įklampino V. Matuzo šeimą į šias aferas?
Pagaliau, ar D. Grybauskaitei rūpi susidoroti su tais, kurie ją asmeniškai įžeidė, ar su tais, kurie įtvirtina Lietuvoje politinę korupciją? Kur bus brėžiama ta riba ir kas tai darys?
Kaip tokį D. Grybauskaitės signalą supras Lietuvos verslo elitas? Reikia ne įstatymų paisyti, o tiesiog įsiteikti šalies prezidentei ir tada jokių nemalonumų dėl algų vokeliuose nesulauksi?
D. Grybauskaitės noras atsikratyti V. Uspaskichu ir jo aplinka, prisipažinsiu, žavi ir mane. Vien todėl, kad V. Uspaskichas sau verto politinio varžovo dar nebuvo sutikęs, o ir jo nuolatinis tyčiojimasis iš Lietuvos jau gerokai pabodo.
Esu kaip ir kiekvienas lietuvis, kuriam įdomu iš šalies stebėti, kai du vienas kito verti varžovai pliekiasi. Sovietmečiu tokios muštynės tarp kelių Panevėžio „vierchų“ vykdavo bent kartą per metus.
Bet, prisipažinsiu, bijau, kad daužydami vieni kitiems snukius be jokių taisyklių, jie ir man ar kitam žiūrovui gali tyčia ar netyčia užvožti. O nežiūrėti juk negali. Todėl ir norisi suprasti, kokių gi taisyklių jie laikysis, jeigu iš viso laikysis.