Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams – Mažųjų Rūšupių kaime gyvenančių Stanislavos ir Vinco Jablonskių šeima bei jų sūnus Rolandas su žmona Jurgita pradėjo labdaros akciją.
Į Žemytės malūną kaimyninėje Lenkimų seniūnijoje buvo nuvežta per toną ūkininkų šeimos laukuose užaugintų grūdų, iš kurių sumalta beveik pusė tonos aukščiausios rūšies miltų. Visą šią produkciją ūkininkai išvežiojo po rajoną, padovanodami ją Skuode, Barstyčiuose, Ylakiuose bei Mosėdyje įsikūrusiems vaikų ir senelių globos namams.
S. Jablonskienė, „Ūkininko patarėjo“ paklausta, kodėl jų šeima užsiima labdara, sakė net nenumananti, ką atsakyti – tiesiog padeda visiems, kam to reikia.
„Štai ir dabar paskambinome „Gerumo akcijos“ telefonu ir paaukojome 10 litų. Nedaug, bet kažkam jie labai pravers. O rajono globos įstaigas remiame jau daug metų. Seniau susidėdavome pinigų, nupirkdavome šakočių, kitų saldumynų, kiaušinių ir švenčių progomis veždavome į globos namus.
Pastaraisiais metais remiame savo ūkyje užauginta produkcija – miltais, pienu, kai jo pageidaujama.
Visa tai darome bendru šeimos sutarimu, esame nusprendę, kad dalį derliaus skirsime labdarai. Dabar ūkį yra perėmęs sūnus Rolandas, tačiau ir vyras tose labdaros akcijose dalyvauja“, - pasakojo Stanislava.
Ūkį galima priskirti prie stambesnių, jame beveik šimtas melžiamų karvių, dirbama apie 400 ha žemės, auginami javai. Atrodytų, ką tokiam ūkiui reiškia porą kartų per metus padovanoti nedidelę savo derliaus dalį vargstantiesiems, tačiau apie tokias akcijas išgirstame nedažnai.
Pakalbinta Ylakių globos namų direktorė Aušra Malūkienė sakė, kad V. Jablonskis – kone vienintelis ūkininkas, padedantis globos namų seneliams.
„V. Jablonskis mus remia ne vienus metus, ir prieš Velykas, ir prieš Kalėdas dovanų atveža. Jeigu paprašytume, tikriausiai ir kiti dovanų nepagailėtų, tačiau savo noru tai daro vienintelis ūkininkas.
Tiesa, ūkininkas Vidmantas Duonėla yra mus parėmęs kitaip – atvežęs akmenų, žvyro. Tiekėjai, iš kurių įsigyjame maisto produktų, taip pat neatsisako skirti labdaros, kai to paprašome“, - sakė A. Malūkienė.
O štai Mosėdžio parapijos vaikų globos namų socialinė darbuotoja Ieva Narmontaitė patikino, jog, be V. Jablonskio, jų įstaiga sulaukianti ir kitų geradarių.
„Taip, V. Jablonskio parama labai svari, tačiau ir iš Mosėdžio apylinkėse gyvenančių ūkininkų sulaukiame jų užaugintų bulvių, morkų, svogūnų, kitų daržovių.
Tai nėra stambūs ūkininkai, jie gyvena gretimuose kaimuose ir globos namų vaikams visada pasirengę padėti“, - sakė I. Narmontaitė.
Galbūt ne kiekvienam žemės ūkio produkciją auginančiam žmogui ir į galvą šauna, kad net menka jo derliaus dalis gali svariai prisidėti prie likimo nuskriaustų žmonių gyvenimo gerovės. Artėja prasmingos šventės, jos, matyt, ir yra tas laikas, kai stipresnis gali ištiesti ranką silpnesniam, neprašydamas už tai jokio atlygio, tik nuoširdžiai ištarto „ačiū“.