„Algirdas Butkevičius ir kitų vyriausybę formuojančių
partijų lyderiai žada lenkams naudingas permainas įstatymų
leidyboje. Nebūtinai dėl to, kad jiems labai rūpi mažumos – jie
veikiau galvoja apie šalies ekonominius ir energetinius interesus, o
Varšuva, tebelaukianti žingsnių Lietuvos lenkų atžvilgiu, gali
šioje srityje pagelbėti“, - rašo J. Haszczynskis trečiadienį
paskelbtame komentare.
Jis pastebi, jog „santykiuose su Lietuva jau porą pastarųjų
metų niekas neteikė vilčių - nei Lietuvos politikų pasisakymų
tonas, nei, kad daug svarbiau, jų veiksmai dėl teisės aktų,
susijusių su tautinėmis mažumomis“. Apžvalgininkas šiuo atveju
mini prieš pusantrų metų priimtą Švietimo įstatymą, kuriuo,
anot jo, Lietuvoje gyvenančių lenkų teisės buvo ribojamos, o ne
didinamos.
„Dabar pagaliau atsirado pokyčių galimybė. Kol kas galima
kalbėti tik apie galimybę – pirmiausiai dėl to, kad nėra
tikrumo, ar jau porą savaičių formuojama vyriausybė galų gale
atsiras. Antra, Lietuvos politikai jau ne kartą žadėjo daug
nuveikti dėl lenkų mažumos, tačiau nedaug iš to išeidavo arba
tapdavo dar blogiau nei anksčiau. Jeigu Algirdo Butkevičiaus
vadovaujama vyriausybė vis dėlto pradės darbą, Lenkija į tai
turėtų reaguoti teigiamai“, - teigia J. Haszczynskis.
Autorius pažymi, kad A. Butkevičiaus Ministrų kabinetas
ideologiškai visiškai nepanašus į Lenkijos vyriausybę: „Jame
dominuoja kairiosios jėgos (postkomunistinės, jeigu praėjus tiek
daug metų po Sovietų Sąjungos griūties dar galima prasmingai
naudoti šį apibrėžimą) ir populistai. Visi mažiau ar labiau
prorusiški“.
Tačiau pagrindinis išskirtinis būsimos Vyriausybės bruožas
gali būti tas, kad ji bus pirmoji, kurioje svarbia koalicijos nare
taps lenkų partija - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) - jai
teks ypatingos svarbos energetikos ministro postas.
„Darbą baigiančioje konservatorių vyriausybėje šis postas
buvo nepaprastai svarbus – beveik antras po premjero. Tai nestebina
šalyje, kuri, reikalaujant Briuseliui, uždarė Ignalinos atominę
elektrinę, šiuo atžvilgiu tapdama beveik 100 proc. priklausoma nuo
Maskvos, ir desperatiškai mėgino pakeisti šią padėtį, planuodama
statyti naują atominę jėgainę bei užbaigti energetikos jungtį su
Lenkija“, - teigia „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas.
Anot jo, aštuonis narius Seime turinčios lenkų partijos
dalyvavimas Lietuvos vyriausybėje - geriausias būdas išspręsti dvi
problemas.
„Pirma, LLRA, iki šiol veikusiai tik keliuose rajonuose Vilniaus
krašte, kur gyvena daug lenkų, teks dalis atsakomybės už visą
šalį, ir tai jai bus naudinga. Antra, Lietuvos vyriausybė tam tikru
laipsniui turi patenkinti lenkų mažumos reikalavimus, nes jos
partija reikalinga, siekiant atimti didelę valdžią iš prezidentės
Dalios Grybauskaitės (kuri puikiai pasirodė gadinant tai, ką dar
buvo įmanoma nuveikti Lietuvos ir Lenkijos santykiuose)“, - svarsto
J. Haszczynskis.
Paskutinius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo
įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Šiemet vasarą prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad „geriau
kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti,
kas šiuo metu nepataisoma“.