Kaip tvirtino advokatas A. Petrauskas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl „darbiečių“ neliečiamybės posėdyje trečiadienį, tai vienas iš aspektų, parodančių bylos galimai politinį turinį.
„Operatyviniai veiksmai galimi, kai yra teismo sankcija. Pateiksiu protokolą - teismas yra priėmęs nutartį ir leidęs taikyti priemones nuo 2005 metų rugsėjo, o operatyvinės priemonės pradėtos taikyti rugpjūtį“, - sakė advokatas komisijos posėdyje.
Tarp kitų bylos politinę potekstę pagrindžiančių argumentų jis nurodė ir tai, kad veiksmus šioje byloje atliko Valstybės saugumo departamento pareigūnai, nors pagal savo kompetenciją neskaidriu apskaitos vedimu domisi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
„Per dvidešimt metų mes gal surasim, gal ir ne, kad VSD tirtų bylas, susijusias su vienokio ar kitokio subjekto ūkine buhalterija, šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko VSD“, - sakė advokatas.
Taip pat jis tvirtino, jog VSD operatyvinius veiksmus pradėjo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo. „VSD, kaip minėjau, neatlieka subjekto buhalterinės veiklos tyrimo, juo labiau, kad buvo tirta, ir iš bylos medžiagos matyti, operatyviniai veiksmai buvo atliekami vadovaujantis ne pagal buhalterinės apskaitos straipsnius, o vadovaujantis BK 119 straipsniu, jis įvardintas - šnipinėjimas“, - sakė advokatas.
Baugino prokuroras?
V. Vonžutaitė tvirtino, kad Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla yra politinė. „Ši politinė byla yra iššūkis Lietuvos demokratijai“,- sakė ji. V. Vonžutaitė tvirtino, kad nepagrįstai yra kaltinama „juodosios buhalterijos“ byloje, nes tuo metu jai buvo tik 24 metai, ji buhalterinių žinių neturėjusi ir buvusi „tik mažas sraigtelis“. V. Vonžutaitė atmetė kaltinimus dėl bylos vilkinimo. „Ar nėštumas yra bylos vilkinimas?“ - klausė ji.
Parlamentarė taip pat atkreipė komisijos narių dėmesį į buvusius gausius procesinius pažeidimus. Pasak V. Vonžutaitės, jai buvo daromas spaudimas, grasinta. „Visi mes esame politikai, visi matome, kas daroma su Darbo partija. Ar esate tikri, kad taip nenutiks ir Jums?“, - sakė ji.
V. Vonžutaitė tvirtino, jog prokuratūroje jai buvo daromas spaudimas - rodomos Tulpinių gaujos aukų nuotraukos, sakoma, esą taip gali nutikti ir jai, nes byloje ji žinanti reikšmingos informacijos. Pasak V. Vonžutaitės, minėtas nuotraukas jai rodė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis, kai buvo atvykusi be advokato dėl leidimo išvykti į užsienį.
Komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Saulius Verseckas neatmetė tokios galimybės, sakydamas, jog tai - normali praktika, parodyti liudytojams, kas jiems gresia, jei yra vienintelis informacijos šaltinis, galintis išduoti bylai labai svarbią informaciją.
Vadina vaikais
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, gindamas V. Vonžutaitę ir Vytautą Gapšį, piktinosi, kad į šį procesą visiškai neteisėtai buvo įtraukti ir šie, anot jo, vaikai. „Dabar jie politikai, tačiau aš juos vaikais vadinu, nes tada jie buvo vaikai“,- pridūrė V. Uspaskichas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl trijų „darbiečių“ teisinės neliečiamybės trečiadienį išklausė Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą ir V. Vonžutaitę. Suplanuota Vytauto Gapšio apklausa trūkstant laiko atidėta penktadieniui.
Taip pat posėdyje dalyvauja valstybės kaltintojas vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, jo paaiškinimus komisija jau išklausė pirmadienį.
Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro Dariau Valio prašymą. Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 dienos.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Generalinė prokuratūra į Seimą su prašymu panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę - leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę - kreipėsi prieš savaitę.
Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis priminė, jog V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė kaltinami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų“, - sakė D.Raulušaitis.
Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo valstybės biudžeto dotacijas.
„Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partijai apgaule įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala“, - pabrėžė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.
politika@bns.lt +370 5 239 64 16
