Kaip tvirtino advokatas A. Petrauskas Seimo laikinosios tyrimo
komisijos dėl „darbiečių“ neliečiamybės posėdyje trečiadienį,
tai vienas iš aspektų, parodančių bylos galimai politinį turinį.
„Operatyviniai veiksmai galimi, kai yra teismo sankcija. Pateiksiu
protokolą - teismas yra priėmęs nutartį ir leidęs taikyti
priemones nuo 2005 metų rugsėjo, o operatyvinės priemonės
pradėtos taikyti rugpjūtį“, - sakė advokatas komisijos posėdyje.
Tarp kitų bylos politinę potekstę pagrindžiančių
argumentų jis nurodė ir tai, kad veiksmus šioje byloje atliko
Valstybės saugumo departamento pareigūnai, nors pagal savo
kompetenciją neskaidriu apskaitos vedimu domisi Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba.
„Per dvidešimt metų mes gal surasim, gal ir ne, kad VSD tirtų
bylas, susijusias su vienokio ar kitokio subjekto ūkine buhalterija,
šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko VSD“, - sakė
advokatas.
Taip pat jis tvirtino, jog VSD operatyvinius veiksmus pradėjo
pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo. „VSD, kaip
minėjau, neatlieka subjekto buhalterinės veiklos tyrimo, juo labiau,
kad buvo tirta, ir iš bylos medžiagos matyti, operatyviniai veiksmai
buvo atliekami vadovaujantis ne pagal buhalterinės apskaitos
straipsnius, o vadovaujantis BK 119 straipsniu, jis įvardintas -
šnipinėjimas“, - sakė advokatas.
Baugino prokuroras?
V. Vonžutaitė tvirtino, kad Darbo partijos
„juodosios buhalterijos“ byla yra politinė. „Ši politinė byla yra
iššūkis Lietuvos demokratijai“,- sakė ji. V. Vonžutaitė tvirtino,
kad nepagrįstai yra kaltinama „juodosios buhalterijos“ byloje, nes
tuo metu jai buvo tik 24 metai, ji buhalterinių žinių neturėjusi
ir buvusi „tik mažas sraigtelis“. V. Vonžutaitė atmetė kaltinimus
dėl bylos vilkinimo. „Ar nėštumas yra bylos vilkinimas?“ - klausė
ji.
Parlamentarė taip pat atkreipė komisijos narių dėmesį į
buvusius gausius procesinius pažeidimus. Pasak V. Vonžutaitės, jai
buvo daromas spaudimas, grasinta. „Visi mes esame politikai, visi
matome, kas daroma su Darbo partija. Ar esate tikri, kad taip
nenutiks ir Jums?“, - sakė ji.
V. Vonžutaitė tvirtino, jog prokuratūroje jai buvo
daromas spaudimas - rodomos Tulpinių gaujos aukų nuotraukos,
sakoma, esą taip gali nutikti ir jai, nes byloje ji žinanti
reikšmingos informacijos. Pasak V. Vonžutaitės, minėtas nuotraukas
jai rodė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis, kai
buvo atvykusi be advokato dėl leidimo išvykti į užsienį.
Komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Saulius Verseckas
neatmetė tokios galimybės, sakydamas, jog tai - normali praktika,
parodyti liudytojams, kas jiems gresia, jei yra vienintelis
informacijos šaltinis, galintis išduoti bylai labai svarbią
informaciją.
Vadina vaikais
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, gindamas V. Vonžutaitę
ir Vytautą Gapšį, piktinosi, kad į šį procesą visiškai neteisėtai
buvo įtraukti ir šie, anot jo, vaikai. „Dabar jie politikai, tačiau
aš juos vaikais vadinu, nes tada jie buvo vaikai“,- pridūrė V.
Uspaskichas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl trijų „darbiečių“
teisinės neliečiamybės trečiadienį išklausė Darbo partijos
lyderį Viktorą Uspaskichą ir V. Vonžutaitę. Suplanuota Vytauto
Gapšio apklausa trūkstant laiko atidėta penktadieniui.
Taip pat posėdyje dalyvauja valstybės kaltintojas vadinamojoje
Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, Generalinės
prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, jo paaiškinimus komisija
jau išklausė pirmadienį.
Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių
neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos
projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro Dariau Valio
prašymą. Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 dienos.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio
prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą
balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Generalinė prokuratūra į Seimą su prašymu panaikinti trijų
Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę - leisti juos
traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę -
kreipėsi prieš savaitę.
Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro
pavaduotojas Darius Raulušaitis priminė, jog V.Uspaskichas,
V.Gapšys ir V.Vonžutaitė kaltinami, kad eidami vadovaujančias
pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo
apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai
tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo
sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių
piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines
operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo
apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst.
litų išlaidų“, - sakė D.Raulušaitis.
Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija
neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės
biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip
pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai
bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo
valstybės biudžeto dotacijas.
„Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partijai apgaule įgijus
didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas
valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala“, - pabrėžė
generalinio prokuroro pavaduotojas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios
juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų
trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos
finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.
politika@bns.lt +370 5 239 64 16