Lapkričio 23 dieną, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms
nuo naujos pareigybės įsteigimo, paskirtas viceministras Mykolas
Juozapavičius komentuodamas savo paskyrimą BNS išsakė tokį patį
požiūrį.
„Tai jau daugiau kaip prieš metus buvo pradėta svarstyti.
Užsienio reikalų ministerija argumentuodama daugiausia tuo, kad
Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, sudėliojo visas sritis, kur
gali kilti ir paprastai kyla įvairių svarbių dalykų, susijusių su
gynyba, saugumu. Jų motyvacija buvo, kad Lietuva, viena iš
nedaugelio ES valstybių neturėdama tokios pareigybės prie
Jungtinių Tautų, nedalyvauja procesuose, komitetų veikloje,
susijusioje su taikos palaikymo operacijomis iš JT pusės. O ES labai
glaudžiai bendradarbiauja. Tokia buvo argumentacija“, - BNS
penktadienį sakė ministrė.
„Taigi vyko diskusija iš principo, ar tokia pareigybė
reikalinga, ir nulėmė būtent Užsienio reikalų ministerijos
argumentai, ir šių metų rudenį buvo teikiamas nutarimo projektas
Vyriausybei, kad tokia pareigybė turėtų atsirasti“, - aiškino
R. Juknevičienė.
Panašiai kalbėjo ir paskirtasis Lietuvos atstovybės JT gynybos
patarėjas.
„Jau ne vienerius metus pokalbiuose su Užsienio reikalų
ministerija buvo šitas klausimas keliamas ir prašoma, kad atsirastų
patarėjas Jungtinėms Tautoms gynybos srityje, juo labiau, kad
Lietuva siekia tapti JT Saugumo tarnybos nenuolatine nare“, - teigė
pirmadienį į Niujorką išvykstantis M. Juozapavičius.
R. Juknevičienė, aiškindama, kodėl dirbti Niujorke buvo
pasirinktas M. Juozapavičius, sakė: „Mano pasirinkimas buvo toks
todėl, kad šitą žmogų gerai pažinau - labai gerai
užsirekomendavo per šitą laikotarpį, labai perspektyvus žmogus,
jau dirbęs užsienyje“.
Ministrė teigė, jog tokiam paskyrimui konkursą rengti
nebūtina, tačiau pažymėjo, kad nepranešus apie jos pavaldinio
paskyrimą į naujas pareigas buvo padaryta klaida.
„Iš tikrųjų klaida, didelė klaida, kad nepranešėme“, - sakė
ji.
„Ateities ministrai galės galvoti pasibaigus pirmininkavimui po
kažkiek laiko - kaip visada mes nuolat persvarstome savo atstovus
vienoje ar kitoje vietoje. Kai kur sumažiname, kai kur naują
paskiriame, viskas yra labai lankstu“, - pridūrė R. Juknevčienė.
Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad konsultacijose su
KAM „seniai buvo svarstomas tokios pareigybės Lietuvos misijoje
Jungtinėse Tautose poreikis“. Pasak jo, šis poreikis ypatingai
aktualus 2013 metais, nes Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos
Tarybai ir siekia JT Saugumo Tarybos nenuolatinės narės statuso.
„Šios pareigybės išlaikymo kaštus padengia atstovą
skiriančioji institucija. ES pirmininkaujančios šalys, net
mažesnės už Lietuvą, pirmininkavimo metais savo misijose JT
Niujorke skiria karinius/gynybos/policijos atstovus/patarėjus. Šiuo
metu 21 ES valstybė bei kandidatė Kroatija turi atskirus karinius
atstovus Niujorke, o Saugumo Tarybos narės visos be išimčių turi
karinius patarėjus“, - aiškinama BNS pateiktame URM komentare.
M. Juozapavičius krašto apsaugos viceministru dirbo nuo 2011
metų rugsėjo ir ministerijoje kuravo resursų, finansų, įsigijimų
ir infrastruktūros sritį. Jis taip pat yra dirbęs užsienio
reikalų ministro Audroniaus Ažubalio patarėju, Europos Parlamento
nario Vytauto Landsbergio padėjėju.
Politologai ir apžvalgininkai
skirtingai vertina Krašto apsaugos ministerijos vadovybės sprendimą
Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose kurti naują gynybos patarėjo
pareigybę, kurios išlaikymas per metus atsieis beveik pusę milijono
litų.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius komentuodamas KAM
vadovybės sprendimą į naujas gynybos patarėjo pareigas siųsti
kadenciją baigusį viceministrą Mykolą Juozapavičių dirbti į
Niujorką, sakė, jog lėšos, kurios skiriamos tokiai pareigybei
viename išlaikyti brangiausių pasaulio miestų galėtų būti
panaudojamos racionaliau.
„Kai yra labai sudėtingas gynybos reikalų finansavimas, tei
reikia labai atsargiai įvertinti kiekvieną išlaidą. Ar čia yra
tinkamiausias būdas paskirti pusę milijono. Mano nuomone, tikrai ne.
Jei Lietuvai reikia karinių atašė NATO, Amerikoje, kai kuriose
Skandinavijos šalyse, su kuriomis ketinama labiau bendradarbiauti.
Jungtinių Tautų organizacija nėra karinė, o dalyvavimas JT
operacijose vis tiek visada bus derinamas per NATO ir kitus
sąjungininkus. Tai manau, kad tikrai žmogaus ten nereikia ir pinigai
galėtų būti geriau panaudojami“, - BNS sakė K.Girnius.
Jis teigė, kad Lietuvos siekis 2014-2015 metų kadencijai tapti
nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare nėra pakankamas argumentas
siųstį žmogų darbui į Niujorką.
„Jeigu Lietuvai tapus saugumo tarybos nare paaiškėtų, kad toks
postas reikalingas, tada gal būtų galima paskirti, bet kol nėra,
nereikia iš anksto spėlioti, ar tai naudinga, ar ne. Antras dalykas
- Saugumo taryba iš esmės užsiima diplomatiniais, o ne kariniais
reikalais. Jei reikėtų papildyti stalą, tai tikrai ne kariniu
atašė“, - kalbėjo K. Girnius.
Tuo metu Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto atstovo Tomo Janeliūno manymu, nauja
pareigybė pateisinama ir reikalinga.
„Per visus taupymo metus buvo sustabdyta gana nemaža dalis
įvairių skyrimų į tarptautines pozicijas. Tiek Užsienio reikalų,
tiek Krašto apsaugos ministerijos taupymo sumetimais buvo
atsisakiusios gana nemažai atstovų, ypač prie tarptautinių
organizacijų. Šia prasme aš manau, kad tai yra natūralus dalykas -
į normalias vėžes grįžtant valstybės biudžetui, yra bandoma
daryti tai, ko nebuvo padaryta per pastaruosius dvejus-trejus metus“,
- sakė jis.
„Jungtinės Tautos galbūt ir nėra prioritetinė vieta, bet
turint galvoje, kad Lietuva vis dar turi tikslą tapti Saugumo Tarybos
nare ir pretenduoti į šią poziciją, tai pats laikas susirūpinti
šituo tikslu. Jei ši tarptautinė organizacija bus ignoruojama ir
toliau, tai jokių galimybių pasiekti šitą tikslą apskritai
neturėsime“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
Penktadienį dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad buvęs
krašto apsaugos viceministras M. Juozapavičius yra paskirtas į
naujai sukurtą gynybos patarėjo pareigybę Lietuvos misijoje
Jungtinėse Tautose.
Vyriausybė nutarimas dėl šios pareigybės įsteigimo priimtas
lapkričio 7 dieną, o lapkričio 23 dieną pasirašytas įsakymas
dėl M. Juozapavičiaus skyrimo į šias pareigas. Tokios pareigybės
išlaikymas per metus valstybės biudžetui atsieis beveik pusę
milijono litų. M. Juozapavičius į Niujorką išvyksta ateinantį
pirmadienį.