Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atliktoje
apklausoje teirautasi lietuvių nuomonės dėl Vokietijos kanclerės
Angelos Merkel išsakyto siūlymo Europos Komisijai suteikti teisę
vetuoti Europos Sąjungos (ES) narių nacionalinius biudžetus, jei
juose neatsižvelgiama į ES reikalavimus.
29 proc. respondentų teigė pritariantys, kad Europos Komisijai
būtų suteikta tokia teisė. Nepritariantys idėjai nurodė 33 proc.
apklaustųjų. 38 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės arba į
klausimą neatsakė.
Tyrimo autorių teigimu, prieš tokių įgaliojimų perdavimą
Briuseliui dažniau pasisakė didmiesčių gyventojai ir turtingesni
asmenys.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, tyrimo rezultatai
patvirtina, kad didelė gyventojų dalis nesidomi tuo, kas vyksta ES,
o tai lemia ir politinio elito mažas dėmesys europiniams reikalams.
Politikos eksperto teigimu, nuomonę turinčių žmonių labiau
neigiamą nusistatymą lėmė nenoras, kad „kažkas iš išorės
spręstų šalies svarbiausius politinius klausimus“.
„Didelės dalies gyventojų neigiamas požiūris į galių
suteikimą ES Komisijai rodo nepasitikėjimą tuo, kad kažkas iš
išorės dalyvautų šiame procese, nes tai susiję su atskaitingumo,
legitimumo dalykais“, - BNS sakė R. Vilpišauskas.
Įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė A. Merkel
šį rudenį pareiškė, kad už ekonomiką atsakingas eurokomisaras
turėtų gauti įgaliojimus paskelbti biudžetus negaliojančiais, jei
skola ar biudžeto deficitas viršytų numatytus rodiklius.
Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad griežtesnė priežiūra
ES lygiu pažabotų populistinius sprendimus nesilaikyti biudžeto
drausmės ir užkirstų kelią skolų krizėms ateityje. Tačiau
raginimai perduoti dar daugiau suverenumo ES institucijoms sulaukia
daug pasipriešinimo iš europiečių, kurie baiminasi, jog valstybės
praras per daug suverenumo.
„Pagrindinė problema ta, kad diskusijos dėl fiskalinės
sąjungos, bankinės sąjungos, apskritai federacinių struktūrų,
vyksta gana siaurame susijusių institucijų vadovų, politikų ir
ekspertų rate. Apie tai viešai labai mažai diskutuojama“, - sakė
R. Vilpišauskas.
Pasak TSPMI vadovo, vokiečių pasiūlymui įgyvendinti turbūt
reikėtų keisti ES sutartį, ir tai būtų „ilgas ir politiškai
labai sudėtingas procesas“, ypač atsižvelgiant į Europoje augantį
nepasitenkinimą ES sprendimais.
Lapkričio 7 -18 dienomis apklausta 1020 Lietuvos gyventojų nuo
15 iki 74 metų. apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,3 proc.