Tokį Europos Komisijos atsakymą gavo Europos Parlamento
peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį
klausimą, bet jį atidėjęs. Panašų atsakymą Europos Komisija,
kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo pateikusi ir šį pavasarį.
Peticijos autorius Tomaszas Snarskis teigė,
kad dėl Lietuvos švietimo įstatymo pakeitimų lenkų tautinei
mažumai priklausantys Lietuvos piliečiai atsiduria nepalankioje
padėtyje, taip pat priminė iki šiol nepatenkintus lenkų prašymus
vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose
rašyti lenkiškai.
Tačiau Europos Komisija pareiškė, kad šie klausimai yra
kiekvienos valstybės atskiras reikalas.
„Neatrodo, kad klausimas, kurį peticijos pateikėjas aptaria, yra
susijęs su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu. Todėl Europos
Komisija negali toliau nagrinėti peticijoje iškeltų klausimų“, -
rašoma peržiūrėtame Komisijos atsakyme, kurį komitetas nurodo
gavęs spalio pabaigoje.
Europos Komisija pabrėžė, kad ji neturi bendrųjų įgaliojimų
mažumų atžvilgiu ir negali kištis į valstybių narių veiksmus
pagrindinių teisių srityje, išskyrus atvejus, kai klausimas
susijęs su ES teise.
Komisijos teigimu, nacionalinės nuostatos dėl švietimo
programos ir tautinių mažumų kalbinių teisių, nepatenka į
vadinamosios rasių lygybės direktyvos taikymo sritį.
Europos Komisija paaiškinime priminė ir ES Teisingumo Teismo
sprendimą, kad „teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas
negali trukdyti ES piliečiui naudotis judėjimo teisėmis“.
Europos Parlamento Peticijų komitetas kelių lenkų peticijas
dėl Švietimo įstatymo pradėjo nagrinėti šiemet balandį.
Tikėtasi, kad remiantis Komisijos atsakymu ši byla bus baigta šią
savaitę, tačiau posėdyje svarstymas buvo atidėtas.
Pagal priimtas Švietimo įstatymo pataisas, tautinių mažumų
mokyklose Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija turi būti dėstoma
lietuvių kalba. Iki tol visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbos,
galėdavo vykti tautinės mažumos kalba. Pagal įstatymą, taip pat
ketinama ateityje suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą etniniams
lietuviams ir tautinėms mažumoms, tačiau numatomas pereinamasis
laikotarpis jį vertinant.
Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kur
lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios
mokyklos.